JUS PASITINKA ATSINAUJINUSI PANELĖ
Lapkričio numerio viršelio mergina Gia Ram: penkis kartus mečiau mokslus

Lapkričio numerio viršelio mergina Gia Ram: penkis kartus mečiau mokslus, kad atrasčiau tikrąjį pašaukimą

Menininkai niekada nebūna kalbūs, nemėgsta dėmesio ir žurnalistų. Mums pasisekė, kad bene žymiausia jaunosios kartos tapytoja Giara Ivanova, prisistatanti Gios Ram slapyvardžiu, sutiko mums atverti savo širdį ir įsileisti į slapčiausius gyvenimo užkaborius.

Gia nuo mažens buvo išskirtinė asmenybė ir atėjus į susitikimą nereikėjo ieškoti, kuriam kavinės kampe ji sėdi. Pasitikinti savimi intravertė, ekstravagantiška apranga, unikaliu stiliumi, išpuoselėtu manikiūru ir estetiškomis tatuiruotėmis iškart patraukiantį dėmesį savo pusėn.

Giarą galėtume vadinti viena perspektyviausių šiuolaikinių Lietuvos tapytojų. Pavasarį vienoje Vilniaus galerijų pristatyta jos paveikslų kolekcija buvo tiesiog iššluota, o kuratoriai stebėjosi, kaip ir iš kur žmonės sužinojo apie jaunąją kūrėją, kurios paveikslai kalba drąsiai ir be užuolankų. Nuogi moteriški kūnai, angliškos frazės ir grafitti stilias raštas – Giaros darbų vizitinė kortelė, išsikirianti jos šiuolikius šedevrus iš šimtų kitų kūrėjų.

Galbūt Giara būtų kaip ir visi kiti meninkai, jeigu paauglystėje ji nebūtų tapusi modeliu, tris kartus metusi dailės mokyklą, dvyliktoje klasėje parašiusi pareiškimą išeiti iš gimnazijos, o pirmame kurse vos pusmetį ištvėrusi Vilniaus dailės akademijoje. Ji – lyg laukinė mūza, kurios negali sustabdyti jokia sistema ar griežtas rėžimas: „Laisvės man reikia lyg oro, kad galėčiau kvėpuoti ir kurti. Taisyklės mokykloje ar universitete, vienodos užduotys ir reikalavimai lyg įsprausdavo mane į kampą, kuriame negalėdavau jaustis savimi. Iš baimės mano kūryba greit išblėsdavo.“

Užaugusi Alytuje Giara svajojo apie didelį miestą, madingus žmones ir laisvę. Būtent dėl to susižavėjo modelio darbu, kuram puikiai tiko. Devynerius metus tapytoja klajojo po pasaulį kaip modelis, kol pabodusi rutina sugrąžino į namus: „Paauglystėje ir dabar esu mažai bendraujantis žmogus, anti sociali. Dėl to mokykloje ir už jos ribų sunkiai rasdavau draugų ar bendraminčių. Modelio darbas tuo metu man atrodė vienintelė galimybė pabėgti ir pradėti normalų gyvenimą iš naujo. Jis buvo lyg išeitis, turėjusi padėti greičiau išvykti į pasaulį.“

Giaros gyvenimo ir kūrybos istoriją skaityk prekyboje pasirodžiusiame lapkričio PANELĖS numeryje!

Mano išsaugoti straipsniai