Viena žymiausių Lietuvos didžėjų Samanta Žukauskė: „Regiu vis daugiau merginų didžėjų ir tai mane labai žavi“

Bent kartą ką nors girdėję apie didžėję Samantą Žukauskę yra net tie, kurie nesidomi elektronine muzika. Iš tiesų, nepastebėti šios žavingos garbanės ant scenos ar šmėžuojant žiniasklaidos kanaluose tiesiog neįmanoma. Vis dėlto, ne puikus genų rinkinys Samantai praskynė kelią į sėkmę.

Du metus kantriai besimokiusi didžėjavimo technikos ir dar ilgiau bandžiusi prisijaukinti šokių muzikos pasaulį, šiandien ji ne tik džiaugiasi svarbiais laimėjimais įvairiuose konkursuose ar dalijimusi scena su garsiais pasaulio didžėjais, bet ir tuo, kad pagaliau bando kurti muziką pati. Pamažu vizijas apie svajonių ateities studiją brandinanti mergina tikina – nors iš pradžių tokia veikla gali pasirodyti paini ir sudėtinga, turint vidinės ugnelės, užsispyrimo bei noro bendrauti, gali atsiverti tokie horizontai, apie kuriuos net nebūtum pagalvojusi anksčiau.


Samanta, trumpai papasakok, kaip patekai į šokių muzikos pasaulį. Koks buvo tavo pirmasis pasirodymas didesnei auditorijai ir kokias emocijas jis tau šiandien sukelia?


Viskas prasidėjo tuomet, kai man buvo 12 metų. Pamenu, tuomet sudalyvavau paaugliams skirtoje diskotekoje. Po apsilankymo susidomėjau elektronine muzika ir padedant draugams išmokau groti didžėjaus pultu. Neneigsiu – iš pradžių didžėjauti man sekėsi sunkiai, tačiau nepasidaviau ir po poros metų buvau pakviesta pagroti mokyklos diskotekoje. Prisimenu tą ypatingą mane aplankiusį pojūtį kaip šiandien – mokyklos salė tuo metu man atrodė tarsi didžiausia arena! Na, o vėliau, po šio pasirodymo, sekė įvairūs draugų organizuojami vakarėliai, kuriuose grodavau. Sulaukusi pilnametystės pradėjau groti tikruose naktiniuose klubuose ir ne tik savame mieste, bet ir kituose. Pirmasis grojimas didesnei auditorijai buvo naktiniame klube „Kiwi“, Klaipėdoje. Ir šiandien jaučiu didžiulį dėkingumą žmonėms, kurie manimi patikėjo ir pakvietė groti viename iš populiariausių to meto uostamiesčio naktinių klubų, į kurį buvo kviečiami groti garsūs didžėjai iš viso pasaulio.



Samanta Žukauskė
Samanta Žukauskė
Asm. albumo nuotr.



Groji elektroninę muziką. Kodėl pasirinkai būtent šią muzikos kryptį? Galbūt šio sprendimo šaknys glūdi vaikystėje ar paauglystėje?


Tiesa, glūdėjimo čia tikrai būta (šypsosi). Kažkada seniai, lankymasi pas senelius, peržiūrėjau vaizdo kasetes iš kurių vienoje buvo nufilmuotos mano krikštynos, o fone buvo girdėti būtent elektroninė muzika. Šią muziką kūrė grupė, kuri viena iš pirmųjų pradėjo naudoti elektroninės muzikos skambesius savo kūriniuose. Galiu teigti, jog ši akimirka buvo ta, kuomet supratau, kad užmezgiau ryšį su elektronine muzika. Na, o vėliau įtaką darė „MTV“, „VIVA“ muzikos kanalai, kuriuos žiūrėdavau ir kuriuose labiausiai mano dėmesį patraukdavo tokių grupių bei muzikantų kaip „Daft Punk“, „Kraftwerk“, „The Chemical Brothers“, „Benny Benassi“ muzika. Pamenu, mano puikioji močiutė man padovanojo elektroninį pianiną ir vesdavo mane į privačias pianino pamokas. Tiesa, po metų jas mečiau ir sugalvojau lankyti šokius, bet tuo pat metu mano mama man neleisdavo pamiršti elektroninės muzikos ir kartais padovanodavo elektroninės muzikos kompaktinių plokštelių.


Kokius skirtumus regi tarp tos merginos, kuri buvo ką tik pradėjusi eiti muzikinio pasaulio keliu ir šiandieninės savęs?


Mergina, kuri ką tik buvo pradėjusi eiti muzikinio pasaulio keliu buvo nedrąsi ir ne itin savimi pasitikinti. Pamenu, tuo metu keliaudavau groti visur, kur tik mane pakviesdavo bei pati ieškojau vietų, kuriuose galėčiau tai daryti. Taip pat tuo metu koją kišo muzikinio pasaulio nepažinimas ir nesugebėjimas atskirti savojo muzikinio stiliaus. Tiesa ta, kad elektroninė muzika yra skirstoma į begalę rūšių („techno“, „breakbeat“, „house“, „electro“, „trance“ ir t. t.), todėl kiekvienam elektroninės muzikos didžėjui svarbu atrasti savąją nišą. Šiuo metu jaučiuosi kur kas labiau savimi užtikrinta, drąsesnė ir žinanti, kokiose vietose noriu ar, priešingai, nenoriu groti. O taip pat šiuo metu esu praplėtusi savo profesinę veiklą ir pradėjau pati kurti muziką.


Didžėjavimas tavo gyvenime labiau hobis ar darbas? Galbūt tai – ne vienintelė tavo veikla?


Didžėjavimas yra „du viename“. Visų pirma, tai mano didžiausias hobis ir aistra. Žinoma, ir pajamų šaltinis. Šiandien mano gyvenime, kaip ir minėjau ankstesniame atsakyme, svarbią vietą užima muzikos kūrimas. Po truputį plečiu šią veiklą ir pamažu įsigyju viską, ko man prireiks mano svajonių ateities muzikos studijoje.



Samanta Žukauskė
Samanta Žukauskė
Asm. albumo nuotr.



Tikriausiai žinomiausia tavo pergalė – 2015 metais laimėtas didžiausias didžėjų konkursas Ibizoje, kuriame nurungei net 7000 konkurentų iš kitų pasaulio šalių. Ar šis pasiekimas turi reikšmės šiandien, praėjus jau gana nemažai laiko?


Taip, iš tiesų, praėjo jau 6 metai nuo šio laimėjimo, o jis vis dar minimas. Paskutinis įvykis, susijęs su šiuo laimėjimu, buvo kvietimas dalyvauti televizijos projekte „Maestro“, kuris buvo rodomas per „LRT“. Nors dalyvauti tokiame projekte man buvo didelis iššūkis, vis dėlto, tai, tuo pačiu, buvo ir garbė – galėjau susipažinti su nacionaliniu orchestru bei su pačiais televizijos užkulisiais. Tad, galiu teigti, jog šis pasiekimas ir šiandien man yra reikšmingas!


Esi grojusi ne tik Lietuvoje, bet ir kitose Europos šalyse. Taip pat Kolumbijoje, Argentinoje, Indijoje, Meksikoje... Ką tau pačiai, kaip didžėjai, suteikė grojimas platesnei auditorijai?


Skraidydama į skirtingus žemynus, šalis ir miestus daug ko išmoksti ir supranti, jog tai, kas gali tikti viename muzikos klube, toli gražu nebūtinai tiks kitame. Turiu omenyje muzikos pasirinkimą didžėjaus pasirodymo metu. Yra buvę ir taip, kad pasiruošusi atitinkamą muzikinį repertuarą atvykau į naktinį klubą groti ir supratau, kad jis visai netiks auditorijai. Tokiu atveju tiesiog pradedi naršyti po praėjusių grojimų medžiagą ir bandai ekspromtu improvizuoti. Kartais tai visai išeina į naudą, nes po grojimo gauni pagiriančius komentarus iš publikos bei pačių organizatorių, kad miksas jiems pasirodė užvedantis ar pakylėjantis. Taip pat džiugina tai, kad skraidant po įvairias šalis susipažįsti su daugybe skirtingų žmonių, su kuriais gali ne tik pasikalbėti darbiniais klausimais, bet taip pat ir užmegzti nuoširdžias draugystes.



Samanta Žukauskė
Samanta Žukauskė
Asm. albumo nuotr.



Teigiama, kad didžėjų merginų Lietuvoje vis dar yra pakankamai nedaug, ypač tokių, kurios būtų įvertintos tarptautiniu mastu. Kaip manai, kas tai lemia? O gal, priešingai, aplink regi vis daugiau merginų, drąsiai stojančių už didžėjaus pulto?


Iš tiesų, regiu vis daugiau merginų didžėjų ir tai mane labai žavi. Žavi ir jų muzikinio stiliaus įvairovė. Nors vyrų šioje sferoje statistiškai yra daugiau, manau, kad po truputį tai keisis ir didžėjavimo pasaulį atras vis daugiau merginų. Asmeniškai man išmokti įvaldyti darbo didžėjaus pultu techniką prireikė poros metų, o tai yra labai daug. Daugelis mano kolegų vyrų išmokdavo naudotis pultu vos per keletą mėnesių, ilgiausiai tai jiems užtrukdavo iki pusmečio. Tad, palyginus juos su manimi, mokymosi klausimais aš atsilikau, bet, kaip ir minėjau, turėjau daug noro bei ambicijų, o tai ir neleido man pasiduoti. Manau, kad yra dalis merginų, kurios norėtų groti, bet išsigąsta didžėjaus pulto su daugybe mygtukų bei baiminasi techninio nesuvaldymo atliekant perėjimus tarp kūrinių. Tokioms merginoms norėčiau įkvėpti drąsos nepasiduoti ir palinkėti niekada nepamiršti, kad ilgai bei atkakliai dirbant, viskas tampa įmanoma.


Ką galėtum patarti toms merginoms, nuo ko reikėtų pradėti?


Yra nemažai puikių didžėjų mokyklų. Rekomenduoju „Play4n4“ studiją toms, kurios gyvena Vilniuje. Ten dirba puikus mokytojas, pasižymintis kantrybe ir galintis daug kartų aiškinti tą patį, kol žmogui tampa išties suprantama. Beje, mane pačią ten galima dažnai sutikti (šypsosi).



Samanta Žukauskė
Samanta Žukauskė
Asm. albumo nuotr.



Įvardink tris asmenines savybes, kurios, tavo manymu, būtinos norint tapti sėkminga, žinoma didžėja/didžėjumi?


Visų pirma, sėkminga didžėja ar didžėjus, atėję į naktinį klubą, beveik iš karto žino, kas vyksta ir kas turi įvykti (kalbant apie muziką). Antra, itin svarbus yra geras techninis pasiruošimas. Trečia, kontaktų plėtojimas bei ryšio palaikymas su naktinių klubų savininkais, festivalių organizatoriais ir panašiai. Taip pat prie šio punkto pridėčiau ir tai, kad visada reikia bendrauti paprastai, neiškeliant savęs į aukštumas.


Ar pati dar ilgai ketini didžėjauti? O gal tavo artimiausių metų planuose – visai kitos veiklos?


Pats geriausias visų laikų ilgamečio didžėjavimo pavyzdys yra gyva legenda – didžėjus Carl Cox. Jam greitai bus 60 metų, bet jo spinduliuojama energija yra daug stipresnė nei daugelio jaunosios kartos atstovų. Tiesa ta, kad ši profesija neturi amžiaus limito. Kol jauti, kad yra kelias, kuriuo nori žengti, tol juo ir žengi. Prie didžėjės veiklos taip pat prisidėjo ir muzikos mokymasis bei jos kūrimas. Šiuo metu neketinu užsiiminėti kitomis veiklomis. Na, nebent pilve atsirastų stebuklas, bet, kai pamąstau, tuomet juk į pasaulį paleisčiau sekančią didžėjų kartą (šypsosi).

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis