Į pagalbą gamtai: kuo ypatinga „Zero Waste“ filosofija?

„Zero Waste“, aplinkos tarša, sąmoningas vartojimas, plastiko žala, minimalistinis gyvenimo būdas – temos, kurios šiuo metu yra ant bangos ir jų populiarumas tik auga. Dažnai kalbama, bet ne visada aišku, kas yra kas, ką reikia žinoti, ką galiu padaryti, kad būtų kitaip. Skubame į pagalbą, visi atsakymai – čia..

Apie plastiką ir sąmoningą vartojimą pasakoja Gintarė Dambrauskaitė, kurios pirmieji žingsniai „Zero Waste“ filosofijos link buvo šiukšlių kaupimas balkone mėnesį laiko.


Zero Waste“. Kaip turi gyventi, kad galėtum save vadinti šios filosofijos atstovu?


Išvertus zero waste reiškia „nulis atliekų“, Lietuvoje labiau vartojama sąvoka „strategija be atliekų“. Kalbant bendrai, tokį gyvenimo būdą įvardyčiau kaip sąmoningą vartojimą, kuris pasireiškia apmąstant kiekvieną savo pasirinkimą, jį darant sąmoningai, žinant, iš kur atkeliavo perkami ir vartojami produktai, kokia jų etinė ir ekologinė kaina. Etinei kainai priskiriama produkto gavyba ir pagamino sąlygos, ar produktui pagaminti buvo išnaudojami gyvūnai arba žmonės. Ekologinei kainai priskiriama žala gamtai, pradedant nuo panaudotų žaliavų, baigiant gavybos ir gamybos sukeltos ekologinės taršos kiekiu.


Sąmoningas vartojimas remiasi 5 žingsniais:


1 – atsisakyti. Įpratome viską pirkti iš eilės, nesusimąstydami, ar to mums tikrai reikia. Bandydami atsisakyti nebūtinų dalykų sutaupytume ne tik pinigų, bet ir daugybę išteklių.


2 – sumažinti savo poreikius. Visi turime tam tikrų būtinų, bendražmogiškų poreikių, tačiau dažnai mūsų poreikiai kyla dėl gyvenimo perteklinėje visuomenėje, pvz., traškučių pakelis, trečias kavos puodelis išsinešti, plastikinis maišelis vienam bananui ir pan. Tai mūsų visuomenės prabangos prekės, nesuteikiančios jokios papildomos gyvenimo kokybės.


3 – pernaudoti. Prieš perkant, pagalvoti: galbūt namuose jau yra koks nors panašią arba tokią pačią funkciją atliekantis daiktas. Tos pačios pakuotės gali būti prikeltos antram gyvenimui. Pvz., stiklinė tara arba raugintų agurkų kibirėlis puikiai tiks laikyti sveriamiems riešutams arba kruopoms.


4 – rūšiuoti. Jei vis tik priimtas sprendimas – pirkti, reikėtų užtikrinti, kad pakuotės ir daiktai bus tinkamai surūšiuoti ir perdirbti, o ne atsidurs artimiausiame bendrame sąvartyne.


5 – kompostuoti. Gyvenant bute sąlygų kompostuoti nėra. Šį etapą galima įveikti taikant maisto išteklių apskaičiavimo strategiją: namuose turėtų būti tik tiek ir tik tokių maisto išteklių, kurių šiai arba kitai dienai reikia. Svarbu, kad maistas neatsidurtų sąvartyne. Į sąvartyną patekusios organinės medžiagos susimaišo su plastikinėmis pakuotėmis ir negali tinkamai irti, todėl iš sąvartynų kyla kenksmingos dujos, kurios plinta po apylinkę ir teršia orą.


Plastikas. Ką reikia apie jį žinoti?


Atkreipiame dėmesį, kad plastiko kilmė yra skirtinga. Viena jo rūšis – natūraliai gamtoje pasitaikanti, pvz. gumos medis. Antroji – sintetinis plastikas, žmogaus sukurtas prieš porą šimtų metų (tikslas – pakeisti tokius gamtos išteklius kaip dramblio kaulas ar vėžlių kiautas). Šiandien didžioji dalis plastiko išgaunama iš angliavandenilių, randamų gamtinėse dujose, naftoje ir anglyse.


Plastikas itin ištvermingas – išmestas jis gali irti net iki 1000 metų. Pavyzdžiui, įprastas plastikinis maišelis yra 10 ar net 100 metų, kol jo gamtoje visiškai nebelieka. Plastikinis butelis suirs tik po 450 metų. Palyginimui: kartoninė pakuotė, patekusi į gamtą, priklausomai nuo sąlygų, suyra per kelis mėnesius ar vienus metus, natūralioms organinėms medžiagoms (pvz., vaisiams ir daržovėms) suirti reikia vos kelių mėnesių. Itin paradoksalu, kad vienkartiniai indai ir pakuotės tarnauja kelias minutes, o išmesti išlieka kone amžinai.


Plastikas lengvai lydosi ir gali būti performuotas į begalę įvairiausių formų, jis yra lengvas ir gali net būti suverptas į siūlus, iš kurių gaminami sintetiniai audiniai.


Tačiau patekęs į gamtą plastikas tampa svetimkūniu. Joks kitas gyvas organizmas gamtoje negali deramai apdirbti plastiko, jį sunaikinti vėl gali tik žmogus, sudegindamas ir kitaip apdorodamas. Būtent dėl to tinkamai rūšiuoti yra taip svarbu.


Viena svarbiausių priežasčių, kodėl plastiką vertėtų naudoti itin atsakingai, yra jo kilmė – gamtinės dujos ir nafta yra neatsinaujinantys gamtos ištekliai, kai juos išnaudosime, jų tiesiog nebebus.


Gintare, vienas pirmųjų tavo žingsnių „Zero Waste“ link – šiukšlių kaupimas balkone mėnesį. Kokias išvadas padarei po šio eksperimento?


Pirmą savaitę nespėjo susikaupti nė vienas atliekų maišelis. Antros savaitės pradžioje, kai į balkoną išnešėme pirmus atliekų maišelius, supratau, kad šios mano atliekos niekur nedings, dar tris savaites jos kas rytą mane pasveikins ir kas vakarą išlydės užtraukiant užuolaidas. Kasdien pabusti ir pamatyti balkone savo pasirinkimų atsakomybę mane sukrėtė, pradėjau suvokti, kiek daug dalykų darome nesąmoningai. Esame gerai išdresuoti pirkėjai ir net nebesusimąstome apie tai, ką perkame ir kur tai atsidurs. Eksperimentas išmokė vartoti sąmoningai. Per mėnesį gyvendami dviese sukaupėme 16,3 kg atliekų, tad kiekvieno atsakomybei tenka 8,15 kg. Palyginimui: 2017 m. Lietuvoje vienam gyventojui per mėnesį teko beveik 38 kg buitinių atliekų.


Nevadinu savęs zerowastere. Tikrai toks esi, kai savo poreikiais ir buitimi nesudarai išvis jokių šiukšlių. Būtent taip suprantu šią sąvoką. O juk net atidžiai rūšiuodamas atliekų sukaupi. Žinau, kad dauguma aktyvistų save laiko šio judėjimo atstovais tada, kai viską, ką naudoja, surūšiuoja ir į sąvartynus neišmeta beveik nieko. Taip daryti stengiuosi ir aš, tačiau labiau mėgstu save vadinti sąmoninga vartotoja. Svarbiausia – mūsų ketinimai, o ne titulai. Kitokios savęs nepamenu, nuo mažens man rūpėjo aplinka ir gamta. Užaugau Vokietijoje, ten į rūšiavimą žvelgiama labai griežtai. Pamenu, kaip susilaukiau pylos iš mokyklos ūkvedžio, kai mokyklos sąsiuvinius ne į tą konteinerį įmečiau. Taigi ir dabar atskirai kaupiu komposto atliekas, nors neturiu kur jų deramai surūšiuoti. Tiesiog ranka nekyla organinių atliekų mesti kartu su kitomis atliekomis.


Daugkartinius maišelius naudoju jau 10–12 metų. Šiuo metu mano mėgstamiausi – draugo močiutės gaminti maišeliai iš senų užuolaidų. Jie lengvi, balti su nuostabiais gėlėtais raštais – tokių nenusipirksi. Pagrindinė mano taisyklė: kokybė geriau už kiekybę. Retai kada žiūriu į kainas ir renkuosi pigiausią produktą, aš lyginu pačius produktus, jų sudėtis, dažnai ir darbo sąlygas tam produktui pagaminti, tada pasvarstau, ar tai atitinka mano vertybes. Jeigu atsakymas „taip“, perku. Namuose dominuoja minimalizmas, o tokiam gyvenimo būdui privaloma aukšta kokybė. Vonioje – lietuviškos gamybos kūno priežiūros produktai, visi, žinoma, pirkti be pakuotės: rankų darbo muilai, šampūnai, plaukų kondicionieriai, bambukiniai dantų šepetėliai ir kt. Minėto eksperimento padarinys buvo mano gyvenimo būdo sulėtėjimas, pradėjau pirkti tik gerus ir pačius reikalingiausius produktus. Visa tai mano gyvenimui suteikė begalę neįkainojamos kokybės, išlaisvino iš marketingo pančių ir suteikė džiaugsmo minimalistiniame gyvenime.


II


Dideli dalykai prasideda nuo mažų. Minimalistės Laura Prievelytė-Juknė ir Miglė Makuškaitė renkasi tvarų gyvenimo būdą mieste. Kartu jos įkūrė aplinkai draugišką projektą „Urban Earth Lovers“. Merginos tikina, kad pakeitus vos kelis kasdienius įpročius išmetamų atliekų kiekis pastebimai sumažėjo, namai tapo švaresni, atsirado daugiau laiko bei energijos sau ir mėgstamoms veikloms. Laura ir Miglė siūlo mažų ir paprastų žingsnių programą, kuri padės priartėti prie minimalistinio ir aplinkai draugiško gyvenimo mieste.


Grožis be plastiko


Vonios kambarys – viena labiausiai gamtai nedraugiškų vietų namuose. Ten daugiausiai vienkartinio naudojimo grožio ir higienos prekių dailiose plastikinėse pakuotėse, kurių paskirtis – užtikrinti trumpalaikį komfortą, mat turiniui pasibaigus, jas perkame vėl ir vėl.


Mes siūlome:


Kosmetika ne plastikinėje pakuotėje. Per metus vidutiniškai suvartojame nuo 6 iki 25 kosmetikos buteliukų. Šampūnų, kremų, dantų pastos ir kitų grožio produktų plastikines pakuotes yra sunku ar neįmanoma perdirbti, todėl jos keliauja į sąvartynus. Per dešimtmetį kiekviena į sąvartynus išsiunčiame daugiau nei 200 įvairių pakuočių, kurios praktiškai nesuyra. Kietieji šampūnai, kremai ir dantų pasta stiklinėse arba medžio kamščio pakuotėse – puikus pasirinkimas.


Daugkartinio naudojimo makiažo padeliai. Vienkartinės makiažo valymo priemonės gaminamos iš kombinuotų medžiagų: poliesterio, polipropileno, medvilnės, medienos ir viskozės pluošto. Šie produktai biologiškai nesuyra, nėra perdirbami, panaudojus vos vieną kartą keliauja į sąvartynus, o nuleisti į tualetą užkemša vandens valymo įrenginius, žaloja vandens ekosistemą. Vienkartinius padelius arba servetėles makiažui valyti galima pakeisti daugkartine alternatyva iš tekstilės.


Metalinis skustuvas iš nerūdijančio plieno. Jis tarnaus ilgai, o jo peiliukus galima saugiai keisti ir išsiųsti perdirbti. Vienkartinių plastikinių skustuvų negalima perdirbti, pakliuvę į buitinių atliekų srautą jie teršia gamtą, o aštrūs skutimosi peiliukų ašmenys gali mirtinai sužaloti paukščius ir kitus gyvūnus.


Medinis dantų šepetėlis. Per gyvenimą žmogus vidutiniškai sunaudoja 300 dantų šepetėlių. Vien Lietuvoje per metus į sąvartynus išmetama 11 mln. plastikinių dantų šepetėlių. Medinis dantų šepetėlis toks pat efektyvus, o panaudojus gali būti kompostuojamas.


Mieste keliauk žaliai. Tai labai paprasta. Kuprinėje visada nešiojamės metalinę gertuvę, metalinį šiaudelį, medžiaginius maišelius. Negeriame take away gėrimų – kava mėgaujamės iš keramikinio puodelio kavinėje arba atsinešame savo daugkartinį puodelį. Jei parduotuvėje perkame vaisius, riešutus ar sėklas, naudojame savo medžiaginius maišelius. Kai yra galimybė, renkamės prekes be pakuotės. Ypač vengiame plastikinių pakuočių.

Vidutiniškai vieno žmogaus plastikinių pakuočių ir vienkartinių plastikinių produktų atliekos sugeneruoja 190 kg anglies dioksido per metus. Jei žmonės pakeistų plastikinius pirkinių maišus, gėrimų butelius ir šiaudelius, kavos puodelius bei maisto įrankius į daugkartinio vartojimo gaminius iš metalo, tekstilės ir medžio, plastiko atliekų CO2 kiekį galima būtų smarkiai sumažinti. Be to, metalinė gertuvė suteikia daugiau kokybės ir geresnį skonį nei plastikinis butelis, kurio sudėtyje rasime sveikatai kenksmingo BPA ir kitų toksiškų medžiagų.


Minimalistinė spinta. Spinta lūžta, tačiau vis tiek atrodo, kad neturi ką apsirengti? Sumažink jos turinį ir turėsi kuo apsivilkti. Skamba keistai? Drabužius derinant kapsulės principu kiekvienas daiktas kruopščiai atrenkamas, visi yra dėvimi ir kabinami taip, kad būtų vienodai matomi. Kitus drabužius paaukok arba parduok. Sumažinus spintos turinį, spinta bus pilna tokių drabužių, kurie išties patinka, ir juos galėsi dėvėti kasdien. Ką daryti, kai parduotuvių vitrinose pamačius užrašą „išpardavimas“ negali atsispirti pagundai? Nepirkti impulsyviai. Prieš pirkdama, kelis kartus paklausk: ar man tikrai to daikto reikia? Ar galėsiu tai suderinti su spintoje jau turimais drabužiais? Jei nusprendei pirkti, daryk tai kitą dieną, naktis apsaugos nuo impulsyvumo.


Ne kiekybė, o kokybė. Greitąją madą iškeisk į etiškos ir lėtos mados prekės ženklus, produktus gaminančius su pagarba gamtai ir žmogui.


Lėčiau yra geriau. Aplinkai draugišką gyvenimą siūlome pradėti nuo tempo sulėtinimo. Slow gyvenimo filosofija, kuri apima valgymo įpročius, apsipirkimą, laisvalaikį, madą, – tvarus aplinkai draugiško gyvenimo pagrindas. Lėtesnio gyvenimo tempo privalumai – daugiau laiko veikloms ir žmonėms, kurie tau išties patinka, daugiau gamtos, skaitymo, pasivaikščiojimų, pokalbių ir daug mažiau nerimo bei nereikalingų daiktų.

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis