Apie tai vis dar nutylima: kokį nepriimtiną elgesį jau galima laikyti seksualiniu priekabiavimu?

„Gal tavo tėvai kepėjai, nes pas tave geros bandelės.“ / „Jeigu būtum durys, visą naktį tave baladočiau.“ / „Primeni man kojos mažąjį pirštą, nes kalsiu tave ant kiekvieno kampo...“ Interneto platybės sako, kad tai – vadinamosios pick-uplines frazės, būdas užkalbinti. Originalu? Vargu bau. Nepriimtina? O, taip. Be to, šie pavyzdžiai – vieni iš švelnesnių kalbinimų, nuo kitų akys ant kaktos iššokti gali. Apie nepriimtiną elgesį, apie seksualinį priekabiavimą kalbamės su Lygių galimybių plėtros centro eksperte Margarita Jankauskaite.

Kas yra seksualinis priekabiavimas?


Iš esmės – bet koks nepageidaujamas elgesys su seksualinėmis užuominomis. Tai gali būti replikos, žvilgsniai, komentarai, gestai, kūno lietimas, anekdotai, seksualizuoto turinio vaizdo medžiagos, pavyzdžiui, kalendorių, plakatų kabinimas viešoje aplinkoje ar darbo vietoje. Būna, kad įsėdi į taksi, o salonas išklijuotas pornografiniais vaizdeliais... Taip pat tai gali būti žinučių ar laiškų siuntinėjimas, įkyrus dovanų teikimas ar kvietimai į pasimatymus ir kt. Trumpai tariant, seksualinis priekabiavimas apima platų spektrą elgesio formų, kurios yra nepageidaujamos.


Kur yra riba tarp seksualinio priekabiavimo ir flirto?


Nepageidaujama – pagrindinis skiriamasis požymis. Kai flirtuojama, tai turi būti malonu abiem pusėms. Jei malonu tik vienam, o kitam – nepriimtina, toks elgesys laikomas priekabiavimu.


Statistika rodo, kad pasaulyje seksualinį priekabiavimą yra patyrusi kas antra moteris. Kokia situacija Lietuvoje?


Taip, 55 proc. – toks ES vidurkis. Tiek moterų (nuo 15 m.) pripažįsta, kad bent kartą yra patyrusios seksualinį priekabiavimą. Lietuvos rezultatas – 35 proc., o, pavyzdžiui, Švedijoje tas skaičius yra daugiau kaip 80 proc. Statistika rodo, kad skirtingose kultūrose priekabiavimas suvokiamas skirtingai, kitaip tariant, moterys ne visada jį atpažįsta.


Kodėl nepriimtinas elgesys neatpažįstamas?


Jei moteris augo aplinkoje, kur seksualinio priekabiavimo buvo daug, kur tai natūralizuota, suvokiama kaip kultūrinė norma, jai bus labai sunku įvardyti subtilesnes formas. Galiu kalbėti apie savo kartą. Dabar galėčiau įvardyti daugybę akivaizdaus berniukų priekabiavimo prie mergaičių epizodų, tačiau tais laikais toks elgesys nesulaukdavo jokio mokytojų sudrausminimo ar kitokios neigiamos reakcijos. Priešingai. Mums, mergaitėms, buvo sakoma, esą berniukai taip rodo dėmesį, mes turėtume tuo džiaugtis, nesvarbu, kad tas elgesys mums nemalonus ar netgi žemina.


Sulaukdavome dviprasmių replikų – tai buvo nemalonu, vidinis balsas sakė, kad tai ir nepriimtina, o suaugę žmonės siuntė žinią, kad čia viskas gerai. Vadinasi, mano jausmai toje situacijoje neteisingi, turiu išmokti pamatyti teigiamą pusę. Jei moteris užaugo tokioje aplinkoje, jai bus sunku atpažinti ir teisingai įvardyti priekabiavimo formas, maža to, didelė tikimybė, kad, patekusi į tokią situaciją, moteris kaltins save. Užuot pasakiusi, kad kitas žmogus nejaučia ribų ir jas peržengia, moteris manys, kad ji ką nors padarė neteisingai, kad ji pati kalta.



Seksualinis priekabiavimas
Seksualinis priekabiavimas
Shutterstock nuotr.



Labai dažnai kalbama apie seksualinį priekabiavimą darbovietėje. Įdomu, kokia situacija mokyklose?


Dabar vis drąsiau ir dažniau kalbama apie patyčias. Pripažinta, kad mokyklose tai yra opi problema. Dėl patyčių paplitimo darau prielaidą, kad ir seksualinio priekabiavimo daug. Ilgai net smurtas artimoje aplinkoje buvo suprantamas kaip tik dviejų suaugusių žmonių, sukūrusių šeimą ar gyvenančių partnerystėje, reikalas. Dabar vis dažniau kalbama, kad jaunuoliai elgiasi panašiai. Pastaruoju metu fiksuojama daugybė smurto per pasimatymus atvejų. Žmonės dar nėra sukūrę šeimos, o jau mėgina kontroliuoti ar net smurtauti.


Manau, mokyklose turėtų būti daugiau kalbama apie elgesio normas. Prasidėjus lytinei brandai, hormonai griežia pirmu smuiku, seksualumo aspektai tampa labai svarbūs. Iš esmės tai nėra blogai. Problema kyla, kai pradedama manyti, kad viena žmonių grupė turi išskirtinę teisę naudotis kita. Jaunus žmones reikia mokyti susidomėjimą kitu asmeniu rodyti pagarbiai, nežeminant ir susitaikyti, kad kitas asmuo gali nesutikti su rodomu dėmesiu. Jei man kas nors patinka, nebūtinai tam kam nors patiksiu aš. Reikia suprasti, kad tai – savotiškas dialogas, per kurį negalima primesti savo valios.


Dar svarbu žinoti, kad pavydas irgi nėra meilės išraiška, tai – noras kontroliuoti kitą žmogų, ir jis visiškai nepriimtinas.


Kokia priekabiavimo forma labiausiai paplitusi? Kuri pavojingiausia?


Sunku pasakyti. Tarp jaunimo, manau, tai dažniausiai vyksta per socialinius tinklus, žinutes, siuntinėjant paveikslėlius ir pan. Šioje terpėje vykstančius dalykus ypač sunku suvaldyti. Jei seksualinis priekabiavimas reiškiamas žodžiais, tai gali vykti akis į akį, o kas vyksta internetinėje erdvėje, iškart gali būti pasakoma masėms. Įžeidimas, patirtas asmeniškai, skaudina, bet kitų žmonių reakcijos žeidžia pakartotinai. Tai – itin skaudžios formos, galinčios sukelti be galo sunkių padarinių.


Kita vertus, labai pavojingas yra seksualinis priekabiavimas už uždarų durų, nes tada sunku įrodyti, kas ir kaip buvo. Tokių situacijų dažniau pasitaiko darbe, kai, pavyzdžiui, darbuotojai sudėtinga įrodyti, kad viršininkas, likęs su ja akis į akį, jai daro spaudimą, reikalauja eiti į pasimatymą ar turėti intymių santykių, jei nori didesnio atlyginimo, paaukštinimo ar pan.


Šiuo klausimu galima išskirti ir apkalbas. Kai už akių apkalbinėjama ir skleidžiami gandai – tai irgi viena iš priekabiavimo formų.


Nesenai Dailės akademijos dėstytojų istorija sukiršino visuomenę. Daugelis kaltino merginas, esą jos prabudusios per vėlai, nepateikusios jokių įrodymų. Kaip jūs tai pakomentuotumėte?


Komentuoti galima įvairiais aspektais. Tokios reakcijos rodo, kad palaikoma priekabiautojo pusė. Apkaltinus nukentėjusią merginą nuimama atsakomybė nuo asmens, kuris elgiasi nepageidaujamai. Turime suprasti, kad seksualinis priekabiavimas – ypač nemaloni ir net traumuojanti patirtis. Dažniausiai tai yra susiję su galios disbalansu (turtine, socialine ar simboline prasme), kai stipresnė pusė priekabiauja puikiai suprasdama, kad tam, prie kurio priekabiaujama, padėtis neleidžia apsiginti – pavyzdžiui, dėl žemesnio statuso ja / juo niekas nepatikės, ji / jis neišdrįs niekam pranešti ir pan. Todėl mes, visuomenė, neturėtume abejoti nukentėjusiųjų pasakojimais, nebent būtų įrodyta kitaip.


Gyvenant visuomenėje, kur neretai apkaltinama nukentėjusioji pusė, be galo sunku apie tai kalbėti. Ypač jeigu esi susaistyta galios santykiais – tavo reputacija, studijų ar darbo galimybės priklauso nuo priekabiautojo. Ne visada lengva apsispręsti, kaip tinkamai pasielgti, dar sudėtingiau, kai manoma, kad pagalbos nebus sulaukta. Klausimas mums visiems: ko nepadarėme, kad būtų užtikrinta saugi, draugiška ir palaikanti aplinka, įgalinanti apie tai pranešti iškart?


Ar po Me Too skandalų imtasi Lietuvoje kokių nors priemonių, kad tai nesikartotų?


Bandoma sustyguoti aiškiai veikiančius mechanizmus. Kad asmuo, susidūręs su seksualiniu priekabiavimu, žinotų, kur kreiptis, kad būtų garantuota, jog informacija nepasklis, būtų aiškios sankcijos priekabiautojui ir kt. Tačiau labai svarbu užtikrinti prevenciją: padaryti viską, kad seksualiniam priekabiavimui būtų užkirstas kelias, nes kai tai įvyksta – žala jau padaryta.


Psichologai atkreipia dėmesį: jei seksualinis priekabiavimas kartojasi, t. y. įtampa, nors ir nelabai stipri, patiriama nuolat, žala sveikatai padaroma tokia pat kaip ir išgyvenus vieną didelę traumą. Patirtas seksualinis priekabiavimas gali netgi sukelti potrauminio streso sindromą – žmogus nebeįstengia susikaupti, jį kankina nemiga, jis nuolat jaučia nerimą, širdies permušimų, kitaip tariant, suprastėja jo gyvenimo kokybė. Jei tai, pavyzdžiui, studentas, apie kokius mokslus ir žinias galima kalbėti, kai bijoma eiti į paskaitą, auditoriją ar koridorių pailsėti.


Ar Lietuvoje nors vienas priekabiautojas buvo nubaustas?


Taip, tokių atvejų yra. Dažniausiai asmenys netenka darbo vietos.


Ar galima išskirti kokių nors bendrų priekabiautojų bruožų?


Potencialiai kiekvienas galingesnis gali priekabiauti prie silpnesnio. Priekabiautojai gali būti ir vyrai, ir moterys, gali būti priekabiaujama ir prie savo lyties asmenų, tai – galios disbalanso išraiška. Tačiau negalime ignoruoti kultūrinio konteksto, o pažvelgus į jį matomos tiesioginės sąsajos su lyčių nelygybe visuomenėje. Moterys ilgai tradiciškai buvo laikomos mažiau reikšmingomis, pavaldžiomis vyrams. Praėjusiais metais atlikta reprezentacinė apklausa atskleidė, kad jaunoms moterims rizika patirti seksualinį priekabiavimą yra penkiskart didesnė nei vyrams, tokie rezultatai gali būti siejami su patriarchalinių nuostatų paveldu.


Bendras priekabiautojo požymis – požiūris į moterį kaip į daiktą. Tokiems vyrams atrodo, kad moterys sutvertos aptarnauti vyrus seksualiai, kad jie turi teisę jomis naudotis. Kai kitas žmogus nėra traktuojamas kaip daiktas, su juo elgiamasi pagarbiai, jo ištartas „ne“ gerbiamas visais atvejais.


Reikia pridurti, kad dažnai susitelkiama tik į nukentėjusiąją ir agresorių, pamirštama, kad aplink yra žmonių, kurių reakcijos sudaro terpę nederamam elgesiui rutuliotis arba, atvirkščiai, jį sustabdo. Angliškai tokie žmonės vadinami bystander, t. y. stebėtojai, kurių tarsi nėra, bet jie užima itin svarbią poziciją, nuo jų reakcijos priklauso, kaip viskas vyks toliau. Tačiau neutralios pozicijos nėra. Būna, žmonės sako: „Čia ne mano reikalas, aš nesikišu.“ Tačiau jei tu nesikiši, vadinasi, toleruoji. Tu nesi neutralus, kaip daugelis linkę manyti, – būdamas pasyvus, tu leidi blogiui plisti. Abejingumas padeda vešėti sistemai, kuri vieną dieną gali atsisukti prieš tave.



Jei susidūrei su seksualiniu priekabiavimu


Priekabiautojui aiškiai pasakyk, kad tau toks elgesys nepriimtinas. Jei nedrąsu pasakyti žodžiu, parašyk.

Kreipkis į Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybą. Kartu su skundu pateik visą turimą informaciją (garso įrašus, susirašinėjimą ir kt. medžiagą, kuri padėtų tyrimui).


Jei nesi tikra, ar susidūrei su seksualiniu priekabiavimu, gali pasikonsultuoti su Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos teisininkais el. paštu lygybe@lygybe.lt, telefonu 8 706 63899 ar atvykusi į tarnybą.



Jei su seksualiniu priekabiavimu susidūrė tavo draugė


Išklausyk ir aiškiai parodyk, kad ja tiki.


Padrąsink. Pasakyk, kad tai ne jos kaltė, ne jos gėda.


Pasidalink žiniomis, kur ji gali kreiptis pagalbos.


Reaguok į tai, kas vyksta šalia tavęs. Kaskart, kai girdi seksistinių juokelių, replikų ar pastebi kitokį nepriimtiną elgesį, aiškiai ir garsiai pasakyk, kad tai nejuokinga ir netoleruotina.


Straipsnis parengtas kaip projekto „Stop smurtui prieš moteris – nuo sąmoningumo didinimo iki nulinės tolerancijos aukų kaltinimui“ dalis. Šio straipsnio parengimą finansiškai parėmė Europos Sąjunga pagal Teisių, lygybės ir pilietiškumo programą. Straipsnio turinys neatspinti oficialios Europos Komisijos nuomonės ir požiūrio. 

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis