Ketverius metus drabužius ir aksesuarus kurianti dizainerė Ieva Daugirdaitė (26 m.) – viena geriausių Europoje! Taip nusprendė įtakingojo „Vogue“ naujų talentų skyriaus redaktorė Sara Maino.
SAROS MAIN DEŠIMTUKAS
(Didžiausia sensacija, kurią visą rudenį skelbė spauda – tavo dalyvavimas mados biblija vadinamo „Vogue“ konkurse. Kaip ir kas ten vyko?) „Itališkas „Vogue“ ir populiari internetinė drabužių parduotuvė „Muuse“, prekiaujanti tik vardine produkcija, kasmet rengia mados pasaulio naujokų konkursą „Young Vision Award“. Pirminiame etape gali dalyvauti visi, reikia nusiųsti savo kūrinių nuotraukas, užpildyti anketą, o tada jau lauki… (Didelė konkurencija?) Siunčia dešimtys tūkstančių, juk įtraukta visa Europa. Įtakinga „Vogue Talents“ redaktorė Sara Maino iš visų dalyvių atrinko tik 300 stipriausių, už kuriuos buvo galima balsuoti internetiniame žurnalo puslapyje. 60 pirmaujančių, surinkusių tris–keturis tūkstančius balsų, vėl atsidūrė redaktorės valioje. Iš jų ji atsirinko paskutinius dešimt. (Tarp jų atsidūrei ir tu!) Taip, vienintelė iš Baltijos šalių, pirmoji lietuvė. Tik gaila, kad paskutiniame etape, kur vėl turėjo balsuoti žmonės, pergalė išslydo iš rankų – būčiau su savo drabužiais patekusi į „Vogue“, jais prekiautų „Muuse“.
PLAUKIA PASIŪLYMAI
„Vis tiek tai labai svarbus mano laimėjimas. Sulaukiau krūvos prašymų duoti interviu užsienio leidiniams ir blogams. Lapkričio numeryje apie mane parašys žinomas mados žurnalas „Paper Cut“. Ėmė megztis kontaktai su smulkiomis parduotuvėmis visoje Europoje, kurios galimai ims pardavinėti mano ženklą. Taip pat esu kviečiama dalyvauti jauniems dizaineriams skirtame renginyje Niujorke.“
SUKNELĖS VIETOJ LAVONŲ
„Kas svarbiausia – nesu iš tų panų, kurios nuo mažų dienų drabužėlius paišo, lėles rengia. Nieko panašaus – labiau už viską norėjau tapti gydytoja! Paskutinėse klasėse net lankiau specialų būrelį, vaikščiojom į operacines, lavonines. (Matėt visą „veiksmą“?) Taip, daug kartų. Buvo išsigandusių, apalpusių, bet man tai buvo natūralus reiškinys. (Tai kodėl toliau nėjai šiuo keliu?) Paskaičiavau, kad neturėsiu kantrybės taip ilgai mokytis, kiek reikalaujama iš medikų. Puoliau galvoti, kas dar patiktų, ir pirštu bedžiau į dizainą. Dažnai sujungiu abu savo pomėgius, kurdama drabužį vartau anatomijos vadovėlius. Įkvepia.“
PLOJIMAI IR UŽSAKYMAI
Per ketverius metus Ievos sąskaitoje – trys „Mados infekcijos“, visos sėkmingos. Publika, pamačiusi, ką naujo mergina sukūrė, ploja atsistojusi. O tada pasipila užsakymai.
„Esu daug girdėjusi apie menamą konkurenciją Lietuvos mados rinkoje, tačiau savo kailiu nejaučiu. Atvirkščiai, galiu pasakyti, kad dizaineriai mielai priima naujus žmones į savo ratą. Ypač malonu išgirsti pastabų ir komplimentų, pavyzdžiui, po kiekvienos kolekcijos gaunu paskatinamąją žinutę iš talentingojo Giedriaus Paulausko. (Esu girdėjęs kalbų, kad parduodi viską, ką sukuri?) Taip ir yra, nuo pat pirmų metų visi drabužiai iššluojami. Visada pataikau pagaminti tai, ko žmonėms trūksta.“
ŠLUOJA KUPRINES!
(Kas yra tavo pirkėjai: jaunos panos ar turtingos damutės?) „Neseniai apie tai susimąsčiau ir nusprendžiau, kad jų amžiaus vidurkis – kažkur 27 metai. (O kodėl nesirūpini vyrais?) Tai kad jiems gaminti neapsimoka, labai daug medžiagos atraižų tenka išmesti. Aš taip pat priimu individualius užsakymus. (O vestuvines sukneles kuri?) Gana populiari paslauga, tačiau ne visų užsakymų imuosi. Kartais ateina ir prašo visiškai man svetimų dalykų. Tada tiesiog rekomenduoju kolegas, kurie tam užsakymui būtų tinkamesni. (Kuri tavo kurta prekė populiariausia?) Paskutinėje „Mados infekcijoje“ pristatyta kuprinė. Nesitikėjau, kad taip pirks… Vos pasirodo prekyboje, iškart dingsta. (Savo firminės parduotuvės lyg ir neturi?) Po pirmos sėkmės euforijos turėjau visiškai nerealią idėją – ją atidaryti. Bet atsikvošėjau – tikrai jaučiuosi tam per jauna. Visus mano gaminius žmones gali nusipirkti Vilniaus senamiestyje esančioje „Boho chic“ parduotuvėlėje. Taip pat turiu internetinį puslapį ir, aišku, feisbuką, kur nesunku man pateikti užsakymą.“
SUKNELĖS UŽ 700 LT
(Dizainerių kuriami drabužiai garsėja brangumu. Vos blyksteli žurnaluose naujas vardas – tuoj pat išsipučia kainos…) „Šitoje srityje man niekas nepatarinėjo, nežinojau, kaip nustatomos kainos, todėl suskaičiavau savikainą (pasiuvimas, medžiagos ir pan.), pridėjau nedidelį antkainį, kad bent minimaliai užsidirbčiau. Pirmos kolekcijos sukneles pardavinėjau po 700 litų. Nežinau, ar brangu čia, ar ne, bet jokio pelno neturėjau. Kai tai išgirdo kiti dizaineriai, barė, sakė, kad taip negalima daryti… Pasirodo, buvau labai pigi. (Ar iš savo kūrybos uždirbi pragyvenimui?) Dar toli gražu ne. Tenka imtis papildomų darbų – stilizuoju madų fotosesijas, dirbu prie įvairių reklamų. Tai pakankamai pelninga sritis.“
Viso Ievos Daugirdaitės interviu apie karjerą, apie meilę ir skyrybas, bei apie darbą pas Juozą Statkevičių ieškok lapkričio žurnale „Panelė“.
