TIKRA ISTORIJA: „Panelei“ pozavusi pora sukūrė šeimą(INTERVIU)

Per žurnalo „Panelė“ gyvenimą (birželį švęsime 21 gimtadienį!) aprašėme tūkstančius herojų, kurių gyvenimai dažnai nepalikdavo abejingų. Kartais tie herojai sugrįžta, kad papasakotų, kaip jų gyvenimas pasikeitė, dažnai paaiškėja, kad po debiuto „Panelėje“ likimas pateikdavo ne vieną linksmą siurprizą.

Ar jau turi panele.lt programėlę savo išmaniajame telefone? Parsisiųsk ją ir gauk visas naujienas pirmoji!
„iOS“ versija
„Android“ versija

Vieną rytą žurnalo redakciją pasiekė trumpas skaitytojos Ramunės laiškelis:

„Neseniai peržiūrėjau dar į kompaktinį diską įrašytas 2007 metų fotosesijos „Panelės“ „Saldainiukui“ nuotraukas ir užplūdo laba šilti prisiminimai. Pamenu, kad su pusiau rimtai, pusiau juokais susitarėme, jog po 5 metų parašysim, kad mes vis dar kartu. Taigi rašau dabar - kovą bus jau 8 metai, kaip mes kartu, taip pat spėjom ir šeimą pagausinti – turime dukrytę, kuriai gegužę bus 3 metai. Gyvenam ne Lietuvoje, „Panelę“ varčiau jau seniai, tačiau prisiminai tikrai išliko“.

Štai kaip būna – nusifotografuoji „Panelės“ fotosesijoje ir susituoki! Apie savo meilės istoriją pasakoja Ramunė:

Esu Ramunė, man metai 24, dabar gyvenu Vokietijoje, čia studijuoju mediciną. Vyras Vitalijus čia dirba, jam 31, o mūsų atžalėlė Kamilė gegužę švęs 3-ajį gimtadienį. Su Vitalijum susipažinau per jo bendradarbius, tuomet jis dirbo prekybos centre, bet aš jo ten niekad nebuvau mačiusi, tačiau vienas jo bendradarbis man krito į akis, tai bandžiau jį „pakabinti“ paprašiusi nupirkti šampano draugei, nes aš tada buvau nepilnametė (man buvo 17) ir negalėjau to padaryti pati.

Daviau savo telefono numerį, vakare susitikom, jis nupirko tą šampaną, bet pasirodė ne toks jau ir fainas, tad viskas tuo ir baigėsi. Kitą dieną gavau SMS nuo nepažįstamojo (būsimo vyro), patiko jo žinutės, susitarėm susitikti. Kai pamačiau, pirma mintis buvo, kad jis – visai gražus, bet tai nebuvo meilė iš pirmo žvilgsnio, dar turėjo praeiti pusmetis, kad suvokčiau, jog jį myliu.

Pradėjom susitikinėti, po mėnesio jis man pasiūlė draugauti. Bėgo laikas, baigiau mokyklą, įstojau į mediciną Vilniaus universitete, kartu persikraustėm į Vilnių. Taip jau atsitiko, kad po 2 studijų metų pastojau (tuo metu draugavome jau 4 metus). Tada Vitalijus jau buvo išvažiavęs į Vokietiją laimės ieškoti, nes Lietuvoje nekaip sekėsi. Buvo daug streso, ašarų, ilgų pokalbių telefonu, tada galvojau, kad viskas, sugadinau savo gyvenimą, o visad skaitydama ar girdėdama istorijas apie „netyčiukus“ galvodavau, o kurgi buvo tų merginų protas...

Ramunė ir Vitalijus. Asmeninio archyvo nuotr.

Nenorėjau gimdyti, norėjau viskam padėti tašką, bet mane labai palaikė tėvai, sesė, draugai, gydytoja, tad apsisprendžiau teisingai. Kai buvau penktą mėnesį nėščia, grįžo Vitalijus Kalėdoms, ekspromtu nusprendėm susirašyti, kad nekiltų problemų paskui dėl vaiko ir tėvų pavardžių. Jokių piršlybų ar vestuvių nebuvo, tik nedidelė šventė.

Pasibaigus semestrui pasiėmiau metus akademinių atostogų ir išvažiavau pas vyrą į Vokietiją, ten pagimdžiau, bet buvau apsisprendusi grįžti ir baigti studijas Lietuvoje. Negrįžau. Paskui daug kartų save už tai keikiau, daug kartų norėjau namo, nes labai staigiai viskas išėjo, dar pačiai normaliai nesusivokus. Bet baigiau vokiečių kalbos kursus, o 2014 metais įstojau ir dabar studijuoju. Būna visko, namų ilgesys turbūt dar ilgai neapleis, bet su Vitalijum apsisprendėm likti čia. Pamažu kuriam savo gyvenimą svetur.

Ramunė, Vitalijus ir dukrelė Kamilė. Asmeninio archyvo nuotr.


Į žurnalą patekom, kai išsiunčiau mūsų nuotrauką ir susipažinimo istoriją į redakciją ir mus atrinko. Fotosesija buvo tikrai smagi, ką pamenu, tai kad mane labai ilgai dažė, bet fotografuotis reikėjo labai greitai, kad nepriprakaituotumėm drabužių, nes buvo labai karšta (juokiasi). Dar įstrigo tai, kad redakcijoj dirbantys žmonės labai paprasti buvo, o galvojau, kad jie bus „pasikėlę“.

Šita fotosesija tikrai buvo man didelis įvykis, nes būdama paauglė pasvajodavau, kaip būtų smagu tapti fotomodeliu. Tačiau tuomet buvau labai spuoguota, tad taip ir neišdrįsau išsiųsti savo nuotraukų agentūroms ar nueiti į atranką. Todėl „Panelės“ fotosesijoje, nors ir kelioms minutėms, pasijaučiau modeliu.

„Panelę“ skaitydavau kiekvieną mėnesį, tai buvo mano mėgstamiausias žurnalas paauglystėje. Labiausiai patikdavo įvairios meilės istorijos, straipsniai apie tuos, kurie atlaikė gyvenimo negandas bei Vaivos puslapis. Ir konkursai, žinoma. Savo dukrytei, kai paaugs, tikrai parodysiu „Panelę“, papasakosiu, kad čia mano jaunystės žurnalas, bet ar skaityti, ar ne, galės pati nuspręsti.

RAMUNĖS SĖKMINGŲ SANTYKIŲ PATARIMAS

Nesu patarimų ekspertė, bet ieškant rimtos antros pusės reikėtų vadovautis savo „normalumo“ supratimu, nes kas priimtina vienam, gali būti nepriimtina kitam, ir atvirkščiai. Man svarbiausia, kad vyras sugebėtų suderinti meilę su draugais, darbu, turėtų tikslų gyvenime, jų siektų bei turėtų savo nuomonę ir suvoktų, jog abu partneriai santykiuose yra lygiaverčiai. Mano nuomone, atpažinti rimtus vaikinus nėra sunku, nes tokie be reikalo nesimaivo, neišsidirbinėja, kažko siekia gyvenime ir nori normalių ilgalaikių santykių.

Patiko Ramunės istorija? Balsuok už ją vasario 15-20 dienomis!

Sekite Panele.lt naujienas „Facebook'e“!

Sužinokite portalo panele.lt naujienas pirmieji ir skaitykite žurnalą „Panelė“! Trims portalo skaitytojams, užpildžiusiems anketą, dovanosime 3 mėn. žurnalo „Panelė“ prenumeratą.

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis