Ar įmanoma mylėti žmogų, su kuriuo bendraujate virtualiai ir niekada nesate susitikę gyvai?

Gal yra tekę girdėti draugę pasakojant, kad ji pagaliau įsimylėjo? Džiaugeisi kartu iki ji atskleidė, jog su tuo žmogumi nėra niekad susitikusi gyvai. Tą akimirką, greičiausiai, pamanei, kad ji išsikraustė iš proto! Ar iš tiesų?

Dažniausiai draugai ir artimieji, išgirdę, kad kažkas pajuto virtualią meilę, išreiškia susirūpinimą. Mėgina paprotinti, kad tai – tik iliuzija ir, ginkdie, ne tikrieji jausmai. Kita vertus, santykių ekspertai, terapeutai ir panašių profesijų žmonės teigia, kad meilė ir jausmai negali būti išgalvoti ir tai – ne kažkieno fantazija.


Meilė gali ateiti bet kada, bet kur ir pas bet ką. Netgi – virtualiai. Netgi, jei žmogus gyvena už tūkstančių kilometrų ir tu jo niekada nesi sutikusi gyvai. Ir jei kažkas sako priešingai – jie klysta.


Kas yra meilė?


Pirmiausia, pamėginkime išsiaiškinti, kas, apskritai, yra meilė. Greičiausiai, kiek yra pasaulyje žmonių, tiek ir šio didžio jausmo apibūdinimų. Todėl atsakyti į klausimą, kas yra meilė – nėra paprasta.


Meilė nėra aplink tave, tu esi meilė. Ir tam, kad suprastum, jog šis jausmas gali egzistuoti tarp dviejų, niekad vienas kito nesutikusių žmonių, turi suprasti, kad meilė yra tavyje. Ne aplink tave, o tavyje.


Meilė – tai varomoji pasaulio jėga. Tu esi čia ir kvėpuoji meilės dėka. Meilė yra neginčijama tavo egzistavimo ir gyvenimo priežastis, net jeigu šiandien jautiesi blogai, slogiai ir net jei pasaulyje –chaosas. Meilė yra tavyje ir visada ten bus. Tai suprasti – labai svarbu. Ypač, jei šiuo metu tau labai svarbus yra žmogus, kurio niekuomet nesi sutikusi gyvai. Kas iš tiesų vyksta? Jo ar jos bendravimo ypatybės, gebėjimas tave išgirsti ir suprasti tėra tavo pačios gebėjimo mylėti atspindys. Tai nėra retas reiškinys, veikiau – mažai kam tesuprantamas.


Kai kažką myli, tas žmogus įžiebia meilės jausmą, kuris jau seniai yra tavyje. Tavo širdis atsiveria, o kūnas į tai atsako hormonų audromis, kurias mes neretai įvardiname kaip „chemiją“. Mes negalime mylėti visų pasaulio žmonių, gyvūnų ar daiktų, kadangi tai, kokie jie yra – nerezonuoja su mumis pačiomis ir todėl nėra sukuriamas ryšys. Dar gali nutikti ir taip, kad ryšys yra, tačiau jis varginantis, destruktyvus, nesveikas.


Kai tavo gyvenime atsiranda naujas žmogus ir tu jauti jo gerumą, gebėjimą su tavimi bendrauti, tau patinka jo ar jos būdas – jautiesi nepakartojamai. Nes pati esi nepakartojama. Ir tada ištari tą lemtingą „myliu“. Tu jauti nuoširdžius jausmus, kadangi tas asmuo juos įžiebia tavo širdyje ir sieloje. Tu jauti, kad gyveni. Taigi, ar įmanoma virtuali meilė? Žinoma! Tačiau yra ir kita medalio pusė. Prieš sutikdama santykius perkelti į kitą lygį su žmogumi už jūrų marių, prieš parduodama ir mesdama viską, ką turi čia ir dabar, turi suprasti, kad vien meilės – negana. Niekada nebuvo gana ir nebus.


Ko reikia santykiams?


Sveikiems, perspektyviems, ilgalaikiams santykiams reikia daugiau nei vien meilės.


Žinoma, meilė padeda kurti tarpasmeninį ryšį. Tai – užkrečiamas, viliojantis, nuostabus nuo pirštų iki plaukų galiukų jausmas. Tačiau sėkmingiems santykiams reikia daugiau. Neretai mes meilę supainiojame su žmogaus būdo ir charakterio savybėmis. Juk tas asmuo toks geras ir tiek daug duoda tau! Ir humoro jausmas jo ar jos puikus. Ji ar jis tau rašo gražiausias meilės žinutes, dovanoją gėlių. O tos akys... jose gali paskęsti. Ir visi draugai jau apie tave žino. Ir socialiniuose tinkluose jis ar ji tave visiems parodo. Išklauso, pataria, supranta... Tai nuostabios savybės. Puikios santykiams su tuo žmogumi kurti. Bet tai – savybės, ne meilė. Ir santykiams reikia abiejų: tiek meilės, tiek atitinkamų asmeninių savybių.


Dauguma žmonių daro šią klaidą. Jie meilę apibūdina, kaip vieno ar kito asmens veiksmus, nukreiptus į juos pačius. Kai myli, turi suprasti, kad mylimasis ar mylimoji tėra tavo jausmų jiems atpindys. Supratusi tai, pradėsi viską vertinti iš visai kitos perspektyvos.


Jei nori įsitikinti, ar, nepaisant meilės jausmo, jūs iš tiesų esate tinkami vienas kitam kurti santykius iki „grabo lentos“, parodyk jam ar jai tikrąją save. Su visais savo tikslais, visomis svajonėmis, vertybėmis, požiūriais. Ir tada stebėk, kaip tas žmogus į tave reaguoja.


Priimdama sprendimą įsipareigoti – vadovaukis ne vien širdimi, bet ir protu. Jei dar nesat susitikę gyvai – susitikite. Leiskite laiką kartu gyvendami įprastinį gyvenimą. Pažiūrėk, kaip jautiesi. Ar viskas eina lyg per sviestą? O gal labiau primena sunkų kopimą į akmenuotą kalną? Ar jautiesi saugiai ir patogiai? O gal tas asmuo – vargina? Jei meilės jausmas jau yra, privalai ištyrinėti ir visa kita. Juk tiek daug turite vienas apie kitą sužinoti...


Ir gali nutikti taip, kad nors ir mylite be proto, – jums tiesiog nepakeliui. Arba atvirkščiai – gyvai bendraujant viskas tik dar daug sykių geriau. Visų svarbiausia, suvokti, kad gali būti visaip. Ir būti tam pasiruošus.

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis