JUS PASITINKA ATSINAUJINUSI PANELĖ
Psichologės patarimai

Psichologės patarimai, kaip karantino metu nepasiduoti panikai ir liūdesiui

Lietuvoje ir pasaulyje besitęsiant karantinui ir darbo bei mokymosi procesus organizuojant nuotoliniu būdu, daug laiko praleidžiame namuose.

Tai kelia rimtų iššūkių ne tik fizinei, bet ir psichinei sveikatai: „Nerimaujame dėl artimųjų ir savo sveikatos, gresiančių ekonominių sunkumų, apribotų socialinių vaidmenų, darbų ar mokymosi. Patiriame bejėgiškumą, nes negalime nuspėti viruso paplitimo masto, pasveikimo veiksnių. Visa tai veikia mus neigiamai“, – sako Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Sveikatos mokslų instituto Visuomenės sveikatos katedros lektorė dr. Jelena Stanislavovienė. Ekspertė pataria, kaip įveikti sunkumus COVID-19 pandemijos metu ir kokių esminių sveikatos saugojimo principų laikytis.

Likime namuose, bet nenutraukime socialinių ryšių

Net ir griežtai laikydamiesi karantino taisyklių ir leisdami laiką namuose, nenutraukime socialinių ryšių – šiuolaikinės komunikacijos priemonės leidžia tai daryti. Naudodami technologijas, bendraukime su šeimos nariais, draugais, kolegomis, mokslo bendrakursiais, su žmonėmis, kurie gali mums padėti ir kuriems mes galime padėti. Palaikykime vieni kitus. Jei esame priversti pasirodyti viešose vietose, elkimės griežtai pagal sveikatos saugojimo taisykles, venkime bendravimo, išlaikykime saugų atstumą.

Maksimaliai apsaugokime savo ir aplinkinių sveikatą

Laikykimės visų specialistų rekomendacijų: dažnai plaukime rankas, dėvėkime kaukes ir kitas apsaugos priemones viešose vietose. Pajutę, kad negaluojame, skambinkime specialistams. Įjunkime savyje „rūpestingo piliečio“ mechanizmą, nuolat jauskime atsakomybę už savo ir aplinkinių apsaugą.

Nepasiduokime panikai ir liūdesiui

Negalvoti apie grėsmę gyvybei ir sveikatai yra neįmanoma, ypač jei žmogus negali išeiti iš namų. Bet kokia kritinė situacija gali kelti nerimą, atsiranda depresinės nuotaikos – psichologai teigia, kad krizės ar nežinomybės laikotarpiu yra normalu jausti stresą, nerimą, liūdesį ar net pyktį. Jeigu jaučiame, kad nerimas arba kitos emocijos tampa per stiprios, specialistai rekomenduoja apriboti gaunamos informacijos kiekį. Tikrinkime naujienas tik kartą ar kelis per dieną, geriausiai tuo pačiu metu. Rinkimės patikimus, oficialius informacijos šaltinius.

Esant poreikiui, kreipkimės į specialistus. Daugelis jų pasiekiami internetu ir konsultuoja naudodami Skype, Viber, Messenger, WhatsApp ar kitas programėles. Taip pat veikia telefoninės pagalbos linijos, tokios kaip Vilties linija ir kitos. Apie emocinę paramą internetu daugiau informacijos galima rasti čia.

Mano išsaugoti straipsniai