3 skirtingų charakterių porų tipai: nusakys tavo ir mylimojo ateities prognozes

„Santykių esmė ‒ duoti ir tapti geresniems. Juk ir pasakoje sakoma, kad apsiaustą nuo pakeleivio nuplėšia ne vėjas, kuris bando tą padaryti jėga, bet saulė, kuri pašildo, ir apsiaustą jis nusirengia pats. Tik geruoju ir gražiuoju galima statyti santykių pilį, kurios nesugriaus net žemės drebėjimas.“ – rašo Vytautas Jančiauskas knygoje „Mūsų santykių ritualai“.

Garsus pasaulyje santykių konsultantas Gary Chapmanas sako, kad poroje esantiems žmonėms kartais neišeina susitarti geruoju ir gražiuoju, nes jie yra skirtingų charakterių, netgi visiškos priešingybės. Tai išryškėja vėliau, po kelių metų draugystės. G. Chapmano nuomone, santykių „statybos“ gali būti sėkmingos ir šiuo atveju, tereikia priimti kito žmogaus išskirtinumą, jo unikalias savybes.


„Gailiuosi nežinoję, kad asmenybės bruožai turės (tai, kas mus daro savitus) didžiulės įtakos mūsų santuokai“, – rašo G. Chapmanas knygoje „Meilė santuokoje“. Jis išskiria kelis priešingų charakterių tipus.


Ryto ir Vakaro žmogus“


G. Chapmanas dalinasi savo patirtimi – prieš tuokiantis su žmona jis tikėjosi, jog kiekvieną rytą maloniai šnekučiuodamasis pusryčiaus kartu su ja. Žmona buvo minėjusi, kad ryte ji jaučiasi itin blogai ir geriau šiuo metu su ja visai nekalbėti. Gary neatkreipė dėmesio į šiuo žodžius ir jų tiesą suprato tik po santuokos. Kai G. Chapmanas valgydavo pusryčius, jo žmona vis dar rangydavosi lovoje ir visiškai nepusryčiaudavo.


Vakare moteris būdavo itin gyvybinga ir po 22.00 valandos kviesdavo savo vyrą kažką nuveikti drauge – pažaisti žaidimus, pažiūrėti filmą, pakalbėti. Tuo tarpu, šis jausdavosi visiškai be jėgų ir norėdavo eiti į lovą. Gary buvo vyturys – Ryto žmogus, o jo žmona pelėda – Vakaro žmogus.


Dėl įsimylėjimo ši pora nepastebėjo esminių skirtumų draugystės pradžioje ir jie atsiskleidė jau santuokoje. Gary jausdavosi atstumtas, kad žmona su juo nepusryčiaudavo, o žmona nesuprasdavo, kodėl vyras nenori su ja pavakaroti.


Šiuos skirtumus patariama išsiaiškinti iki santuokos ir susitarti, kad nė vienas iš sutuoktinių nebūtų nuskriaustas. Neįmanoma iš Ryto žmogaus tapti Vakaro ir atvirkščiai. Tačiau galima susitarti, kad 22 valandą vyras pakvies žmoną į lovą, o vėliau po glamonių leis jai išeiti į kitą kambarį pavakaroti. Vietoje pusryčių dviese, pora galėtų nusistatyti kitą laiką, kada abu susės prie stalo. Radus abiems palankų sprendimą, vyras nesijaus atstumtas ryte, o žmona bus laiminga galėdama ilgiau vakaroti.



Pora
Pora
Shutterstock



Čiurlenantis upelis ir Negyvoji jūra“


Žmonės skiriasi savo pasakytų per dieną žodžių kiekiu. Vieni gali čiaukšt be sustojimo, kiti mėgsta klausyti, sugerti ir kaupti savyje emocijas. Jie puikiausiai jaučiasi ir neišsikalbėję. G. Chapmanas šiuo du charakterio skirtumus pavadino Čiurlenančiu upeliu ir Negyvąja jūra. Du žmonės, turėdami šiuo skirtingus charakterius, gali jaustis visai neblogai poroje – ji gali kalbėti iki valiai, o jis su malonumu klausosi.


Vėliau, po kelių santuokos metų, ji atsibunda vieną rytą, pažvelgia į savo vyrą ir supranta, kad vis dar nieko apie jį nežino. Tai nereiškia, kad Negyvoji jūra yra slaptasis agentas ir specialiai slepia savo praeitį. Moteris turėtų žinoti, kad vyro kalbėjimo stilius yra trumpas ir lakoniškas, jis nesistengia slėpti informacijos. Norėdama daugiau sužinoti, ji visada gali užduoti klausimus, paprašyti patikslinti pasakojimą: „Kelintais metais jis buvo kelionėje, kaip jautėsi, ar nutiko dar kažkas?“ Vyras mielai į juos atsakys.


Negyvajai jūrai kartais reikia pabūti tyloje. Kai Čiurlenantis upelis lenda su savo čiauškalais tuo metu prie jo, vyrui gali kilti noras persikelti į dykumą ir ne greitai iš jos sugrįžti namo. Kad taip nenutiktų, tegul dienotvarkėje pora nustato „dykumos laiką“, kada kiekvienas gali pabūti su savo mintimis. Išsiaiškinus šiuos charakterių skirtumus, tauškalius duos ramybę tyleniui, kai jam reikės laiko „persikrauti“. Poros pokalbiai bus gyvesni, kai į trumpus tylenio pasakojimus mylimoji įterps klausimus.



Pora
Pora
Shutterstock



Švaruoliai ir apsileidėliai“


Ne paslaptis, kad vieni žmonės mėgsta tvarką ir švarą namuose, o kitiems tai nėra svarbu, jų namuose gali dvi savaites gulėti nevalytos dulkės. O kam taip dažnai valyti, jei vis tiek apdulkės? Tai Apsileidėliai. Kai susitinka Švaruolis ir Apsileidėlis pradžioje viskas neblogai, Švaruolis nešioja kambary paliktus indus, valo, skalbia. O Apsileidėlis džiaugiasi, kad kaip ir tėvų namuose, už jį šiuos darbus atlieka kažkas kitas.


Viskas pasikeičia po kelių metų indų nešiojimų. Vieną dieną žmona ateina pas vyrą su sauja neskalbtų kojinių, tėškia jas į veidą ir trinkteli durimis. Kad nereikėtų kentėti kelis metus, kol persipildys taurė, galima sužinoti ar būsimas sutuoktinis yra Švaruolis, ar Apsileidėlis žymiai anksčiau. Reikėtų užmesti akį į jo spintą, užeiti į jos virtuvę, perbraukti spintelių paviršių. Sužinojus, kad poros tvarkymosi įpročiai skirtingi, kuo greičiau reikėtų pradėti derybas, kol dar neskraidžioja ore kojinės ir kiti daiktai.


Santykių konsultantas V. Jančiauskas knygoje „Mūsų santykių ritualai“ kviečia poras prie derybų stalo aptarti buities darbus ir juos pasidalinti:


1.Surašykite visus vyriškus ir moteriškus namų ruošos darbus. Pažymėkite, atskirai, ką norėtų atlikti vyras ir ką moteris. Paskui pažymėkite, kokių darbų nenorėtų kiekvienas atlikti. Prisiimkite jums patinkančius darbus po lygiai.


2.Dabar sudarykite sąrašą tų darbų, kurių nenori atlikti nė vienas. Pažymėkite darbus, kuriuos galite perleisti samdytam specialistui. Jeigu neturite tokios finansinės galimybės, pasidalinkite mažiausiai nemalonius darbus po lygiai. O labai nemalonius – atlikite paeiliui, jeigu abiems labai nesinori kurti ryte židinį, vieną savaitę tegul tai daro vienas partneris, kitą savaitę kitas.


Vedant derybas svarbus yra teisingumas, kad nė vienas partneris nebandytų užkrauti vienas kitam didesnės naštos negu jo. V. Jančiauskas rašo, kad visada galima rasti sprendimus namų tvarkymosi reikaluose.


Ech tie skirtingi charakteriai! Kiek filmų apie tai pastatyta, kiek knygų prirašyta... Bet viena aišku – skirtingi charakteriai nėra priežastis atsirasti skraidančioms lėkštėms namuose. Tai įgimti bruožai, mokantys susitarimo ir pagarbos kito žmogaus savitumui.


Parengta pagal Gary Chapman knygą „Meilė santuokoje“


Parengė blog.apiesantykius.kitaip.lt

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis