Kiek dar liko laiko iki "sudegsim"?

Stoviu ir laukiu troleibuso. Vilniuje. Aplink zuja minios. Rodos, visi kažkur skuba. Greitakalbe bendrauja telefonu. Minko mobiliojo telefono klavišus. Aš stoviu ir laukiu. Ramiai stebiu horizontą. Jei dar ilgiau žiūrėsiu į skubančius – ir pati užsikrėsiu skubos virusu.
Pamenu, kad mama dažnai kartojo, kad būtina skubėti lėtai.

Šiais laikais mes dažnai nesąmoningai “persijungiame” į “kompiuterio režimą”.

Šis apibūdinimas buvo naudojamas Paryžiuje vykusiame seminare. Mes vaidinome “darboholikus”. Galutinė grupinių užsiėmimų išvada buvo tokia, kad mes – žmonės – nesąmoningai susitapatiname su kompiuteriais, mobiliaisiais… Manome, kad turime atlikti viską kokybiškai, greitai, automatiškai. Lyg paspaudus kompiuterio klavišą: iš karto turime eiti į mokyklą/paskaitas/darbą, dar kitą paspaudus – gaminti vakarienę, o trečią spustelėjus – ruošti ataskaitas/pamokas.

O kur dar draugai, kurių SMS‘ai kas penkias minutes birbina? Iš karto smagu. Tiek draugų, tiek veiklos. Mes reikšmingi. Mes populiarūs. Mes reikalingi.

Bet … pamirštame sulėtinti savo gyvenimo ritmą ir mus netikėtai užklumpa “perdegimas”. Bandysiu trumpai apibūdinti šį negalavimą. Jis kiekvienam būna labai individualus ir savitas. Tačiau mokslininkai sutinka, kad “sudegimas” vyksta fazėmis. Jų išskiriama dvylika.

Pagal šias stadijas Tu pats ar Tau artimas asmuo gali pastebėti, jog gresia “sudegimas”. Įvertink atvirai save pagal šiuos požymius:

Noras įrodyti, ką gali.

Per didelis atsipalaidavimas.

Asmeninių poreikių nepaisymas. Nespėjama pavalgyti, nepakankamai miegama ir kt.

Vengiama spręsti konfliktus ir tenkinti poreikius. Neturima laiko išsiaiškinti santykių su artimais žmonėmis, įsiliejama į veiklas, pamirštami draugai, =monės neturėdami palaikymo jaučia nuolatinį nesaugumą ir kt.

Pakinta vertybės ir pamirštamos pamatinės vertybės – šeima, draugai, meilė ir kt.

Pabrėžtinai neigiamos problemos. Labai daug kalbama apie savo sopulius, nebandoma įsiklausyti į kitus ir kaip užburtas ratas – skundžiasi, skundžiasi, o nieko nekeičia ir t.t.

Atsitraukiams. Bandoma atsiriboti, nebeturima laiko draugams, pasirenkama nesąmoninga savęs izoliacija ir t.t.

Pastebimas elgesio pasikeitimas. Elgesys tampa nekantrus, liguistas, karštligiškas arba labai lėtas, vangus.

Depersonalizacija. Asmenybė pasikeičia, tampa labai agresyvi, pikta arba labai lėta, vangi, taip pat galimas žalingų įpročių suintensyvėjimas: daugiau rūkoma, vartojama alkoholio ir kt.

Vidinė tuštuma. Prarandama gyvenimo prasmė, senka kūrybinės ir fizinės jėgos, organizmas silpsta, o ypač išsibalansuoja psichinė sveikata. Pajuntama, kad gyvenimas beprasmis, bet dar kurį laiką sukaupiamos visos jėgos.

Depresija. Jei pajutus vidinę tuštumą kreipiamasi pas specialistus (psichologus), depresijos gali neatsirasti. Depresija – liga, kurią jau gydo psichiatrai ir psichologai. Tai – nevilties liga. Ji tikrai išgydoma. Tik reikia kreiptis pagalbos.

Visiškas išsekimas – “sudegimas”. Gresia patekti ten, kur daugelis bijo patekti – į ligoninę.

Ne visi mes tokie karštligiški… Kai kurioms asmenybėms rizika “perdegti” yra didesnė. Įvertink save. Būk atviras pats/i sau. Šie žmonės yra:

· Praeityje jau patyrę krizes. Nemoka susidoroti su sunkumais.

· Darbštuoliai, kurie be savo darbo nieko nebemato.

· Laiko švaistūnai, kurie nesugeba planuoti.

· Užsispyrėliai, kurie nori viską daryti patys, neprašo ir nepriima jokios kitų pagalbos.

· Labai budrūs asmenys, kurių dėmesys daugiau nukreiptas į išorę negu į savo vidų.

· Labai jautrūs, perdėtai į viską reaguojantys.

· Nepaisantys savo kūno siunčiamų signalų. Jie pamiršta pavalgyti ir kt.

· Asmenys, kurie veikia priešingai ir nesutaria su savuoju “aš”. Jie prievartauja save ir daro ne tai, kas jiems patinka, o tai kas nepatinka ir dar bando vaidinti, kad tai jiems patinka, šypsotis. Savęs neapgausim.

· Kenčiantys nuo nevisavertiškumo jausmo. Tai asmenys, kurie nuolat lygina save su kitais ir ieško savyje silpnų vietų, tiesiog siekiantys sau prilipinti “nevykėlio/ės” etiketę.

· Fantazuotojai, skrupulingi ir neryžtingi žmonės, kurie užsibrėžia didelius tikslus ir nedrįsta pasukti iš numatyto kelio. Jiems trūksta lankstumo.

· Asmenys pagalbininkai. Tai tokie žmonės, kurie kartais daugiau rūpinasi kitų gyvenimais nei savu. Nori visiems padėti ir visiems įtikti.

Aš kartais pagaunu save skubančią, bet pagriebiu save už rankos ir sustabdau. Juk ir gatvėje mašinoms užsidega raudona šviesa ir jos stabteli. Negi Tu, žmogau, nenusipelnei gyventi geriau nei mašina? Juokinga. Bet taip tikra.

Atsipalaiduok ir pailsėjęs/usi grįžk į darbinę padėtį. Gyvenk šia diena. Gyvenk savo (o ne kitų!) ritmu.

Neskubu. Kažkada skubėjau. Dabar jau nebenoriu kaip voverytė suktis rate. Myliu save. Nenoriu “perdegti”. Prašau, “neperdek” ir Tu. Įsivertink savo perdegimo riziką? Atmink, kad kompiuterio mes nepralenksime? Mes – tiesiog žmonės. Tad neskubėk. Tu nepakeičiamas/a. Tavęs naujo neįsigysim, nes Tu nepakartojamas/a.

PERDEGIMO SINDROMO ĮVERTINIMAS

Įvertink išvardintų požymių pasireiškimą per pastaruosius tris mėnesius, kai 0 balų reiškia požymio nepasireiškimą, o 5 balai – stiprų požymio pasireiškimą.

Požymiai :

Įvertinimas (0 – 5)

1. Greitai pavargsti ir jautiesi išsisekęs/usi;

2. Tu nusiminei, kai žmonės pasakė, kad pastaruoju metu atrodai ne kaip;

3. Tu dirbi vis sunkiau ir sunkiau, o jauti, kad nieko neatlikai;

4. Tu sarkastiškas/a ir nepatenkintas/a aplinka, kuri Tave supa;

5. Tu nusiminęs/usi ir nežinai kodėl esi nusiminęs/usi?

6. Tu tapai užmaršus/i (pameti daiktus, pamiršai apsilankyti nurodytu laiku pas gydytoją ir kt.);

7. Tu irzlus/i, greitai supyksti ir tikiesi daugiau ir daugiau iš žmonių, kurie supa Tave;

8. Tu praleidi vis mažiau laiko su draugais ir šeima;

9. Tu toks/ia užimtas/a, kad nebeturi laiko paskam-binti draugui, išsiųsti sveikinimo atvirukus ir kt.

10. Visą laiką jautiesi blogai arba jauti silpnumą;