Kodėl mes nesusikalbame? Kaip išmokti klausyti

Šį kartą norėčiau trumpai pakalbėti apie bendravimą. Detaliau pažvelgti, kodėl mums sunku išgirsti vienam kitą. Mes kartais jaučiamės neišgirsti. Rodos, niekas mūsų nesiklauso. Nei tėvai, nei draugai, nei mylimasis/mylimoji... Kodėl taip nutinka? Bendravimas yra labai svarbus jaunam asmeniui.

Bendrauti reiškia įsileisti žmones į savo pasaulį, palaikyti ryšius, komunikuoti. Mokantis bendrauti žmogus dažnai vadinamas „komunikabiliu“.

Tačiau reikia skirti dvi sąvokas – „komunikabilus“ ir „šnekus“. „Komunikabilus“ – tai asmuo, kuris komunikuoja su kitu asmeniu. „Šnekus“ – tai asmuo, kuris šneka apie save ar tai, kas jam svarbu.

Bendravimo prasmė – tai emocinio ryšio užmezgimas ir palaikymas. Šio ryšio trūkumas kelia nepasitenkinimą bendravimu. Tuomet jaučiamės lyg vienas kalbėtų apie miltus, o kitas apie tiltus. Manau, kad teko girdėti šį posakį.

Bendravimas siejamas su įsiklausymu į kitą asmenį. Klausymas susideda iš šių svarbių komponentų:

1) reikalingas akių kontaktas (jeigu draugė nežiūri į jus, kai kalbate, jūs tikrai galite įsižeisti, ir tai normalu, nes draugė nekreipia dėmesio į jus. Atrodo, kad bendravimas šiuo metu jos nedomina);

2) nebylus klausymas (kai kolega pasakoja savo problemas, mums labai maga patarinėti, pertraukinėti, o tai kelia susierzinimą ir rodo nemokėjimą išklausyti iki galo);

3) žodinis klausymas (kai klausaisi ir vis paklausi, pasitikslini, ar teisingai supratai, rodo, kad Tu tikrai klauseisi draugės, kad tau svarbu ją suprasti teisingai.).

Be aktyvaus klausymo mes rodome ir emocinę paramą – empatiją. Labai sunku suprasti kito asmens jausmus.

Empatija taip pat turi tris fazes.

Pirmoji fazė – supratimas. Supratimas ateina tik po aktyvaus išklausymo ir pasirengimo suprasti kitą asmenį. Kai būname pavargę, mes jau atsiribojame nuo kitų. Nuovargio metu mes nesiklausome aktyviai ir dažnai suprantame neadekvačiai gautą informaciją. Taigi, aktyviai klausytis mes negalime nuolat. Kalbant su draugais labai svarbu vengti „visažinio“ vaidmens arba atstumti kitą asmenį (pvz. „Tai Tavo problema.“).

Antroji fazė – jausmo išgyvenimas. Kai mums liūdna, mes tikrai nenorime klausytis anekdotų. Mums liūdna ir mums norisi, kad kiti suprastų tą liūdesį. Visi jausmai yra natūralūs. Jų nereikia baimintis. Draugai dažnai išsigąsta mūsų liūdesio. Jie mus bando linksminti, tačiau mus tai dar labiau erzina. (“ Na, kaip gi jie nesupranta, kad mano katinas užsimušė.“) Mums reikia išgyventi visus jausmus.



Trečioji fazė – jausmų išreiškimas. Tai jau tiesioginė emocinė parama – apkabinimas, žodžiai („Man taip liūdna, kad Tavo katinas užsimušė. Užjaučiu.“).

Mums sunku kalbėti apie savo jausmus. Gyvendami nesaugioje aplinkoje mes viską užgniaužiame, bijome būti neišgirsti, nesuprasti. Aišku, kad empatijos reikia mokintis.



Empatijos priešingybė yra egocentriškumas, kai asmuo gyvena savais rūpesčiais, neturi nei laiko, nei jėgų pamatyti kitų žmonių rūpesčius. Tenka sutikti egocentriškų asmenų ir tikrai kitą kartą jau nebesinori jų matyti... Kodėl?.. Jie tiesiog negirdi.

Tiek trumpai bandžiau parašyti apie bendravimą. Ar Tu moki bendrauti? Atlik testą ir pasitikrink.



Linkiu sėkmės, meilės ir kantrybės.


Jūsų Rasa.

TESTAS. Ar mokate bendrauti?



Pasirinkite kiekvienam klausimui vieną atsakymą.

1. Ar pasakodamas/a ką nors papildai savomis detalėmis?

a) taip; (3t.)

b) labai nedaug;(1t.)



c) ne. (0t.)

2. Ar sutinktum su teisingu, bet Tau nepalankiu vertinimu?



a) ne; (5t.)

b) taip, jei nebus pasekmių;(1t.)



c) tai Tavęs nedomina. (0t.)

3. Ar sutinki eiti į svečius pas Tau nepatinkančius žmones?



a) taip; (4t.)

b) ne; (1t.)



c) ypatingu atveju. (0t.)



4. Kaip elgsiesi vakrėlyje staiga sutikęs/usi žmogų, su kuriuo esi susipykęs/usi?



a) apsimesi, kad jo nepastebi; (0t.)



b) į jo klausimus atsakinėsi „taip“ ar „ne“; (1t.)



c) pasišnekėsi.(5t.)

5. Ateini į svečius ir už durų išgirsti, kad šeimininkai barasi. Kaip pasielgsi?



a) paspausi skambutį; (1t.)



b) grįši namo; (2t.)



c) klausysies už durų. (0t.)

6. Kelionėje turėjai daug nepatogumų. AR pasakosi apie tai pažįstamiems?



a) būtinai; (5t.)



b) tik patiems artimiausiems; (1t.)



c) ne. (0t.)



7. Jeigu Tavęs paprašys pateikti nuomonę apie Tau nemalonų žmogų, ar jį apibūdinsite neutraliai?



a) žinoma; (3t.)



b) ypatingu atveju; (1t.)



c) niekada. (0t.)



8. Jeigu Tave vaišina, kurį gabaliuką torto išsirinksi?



a) didžiausią; (0t.)



b) mažiausią; (1t.)



c) tą, kuris arčiausiai. (2t.)



9. Išėjai su draugais pasivaikščioti. Staiga Tau ėmė skaudėti dantį. Ką darysi?



a) kentėsi, niekam apie tai nesakydamas/a; (1t.)



b) bandysi rasti nuo skausmo vaistų; (2t.)



c) tuoj pat grįši atgal. (0t.)



10. Kas Tau maloniausia draugijoj?



a) kai Tu šneki, o kiti klausosi; (4t.)



b) kai Tu klausai kitų. (1t.)

c) Nemėgsti nei kalbėti, nei klausyti.(0t.)



11. Tu svečiuose. Prasideda įdomus filmas. Kaip pasielgsi?



a) paprašysi visų tyliai pažiūrėti filmą; (0t.)



b) išeisi žiūrėti į kitą kambarį; (1t.)



c) nežiūrėsi filmo. (2t.)

12. Jei kas pasiūlytų parengti televizijos laidą apie Tave, kaip reaguotum?



a) džiaugtumeisi, kad išgarsėsi;(2t.)



b) gailėtųmeisi, kad tai neįvyko anksčiau; (0t.)



c) abejingai. (1t.)

13. Ar nešiojiesi savo artimųjų nuotraukas ir rodai jas kitiems pažįstamiems?



a) taip;(0t.)

b) kartais;(1t.)



c) niekada. (2t.)



14. Jiegu draugijoj nori dainuoti, ar pradedi?



a) be įkalbinėjimų, nesivaržydamas/a; (0t.)



b) tik jei labai prašo kiti; (1t.)



c) niekada. (2t.)



15. Ar sutiktum Naujuosius metus atsitiktinėje draugijoje?



a) taip; (1t.)



b) ne;(0t.)



c) paprastai Naujųjų metų naktį miegate.(2t.)



16. Jeigu svečiuose kas nors pasakojo anekdotą, kurio prasmė Tau liko neaiški, ką darysite?



a) juoksies su kitais kartu; (0t.)



b) gūžtelsi pečiais; (1t.)

c) paprašysi pakartoti. (2t.)



Rezultatai:

Daugiau nei 35 taškai.

Tu lengvai bendrauji, moki klausytis ir pasakoti. Bet kurioje draugijoje greitai tampi dėmesio centru.

15 – 35 taškai.

Tu dvejopas žmogus. Turi malonaus ir laukiamo svečio (viešnios) savybių, tačiau ne visada sugebi prisiderinti prie kitokių žmonių. Nei Tu kitiems, nei kiti Tau neišreiškia pasitikėjimo. Laikote atstumą, todėl bendravimas gali tapti nenuoširdus. Dažnai pasiduoti nuotaikai. Geriausiai jautiesi tarp mėgstamų žmonių.

Mažiau nei 15 taškų.

Mėgsti vienatvę ir savas jautiesi tik tarp savų. Gaila, kad savų yra labai nedaug. Reikėtų daugiau bendrauti.



Rašykite psichologei-konsultantei elektroniniu paštu kuodyte@centras.lt.

Klausimai ir atsakymai pasirodys DELFI Gatvėje.

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis