JUS PASITINKA ATSINAUJINUSI PANELĖ

Kaip tapti laimingu?

Man dažnai užduodamas šis klausimas. Kas yra laimė? Ar laimė gali būti absoliuti? Ar galima nustoti norėti kažko kito ir būti laimingu tuo ką turime? Kodėl kai kurie žmonės nuolat atrodo laimingi, o mums vis ko nors negana?
Laimę jaučiame tuomet, kai gauname tai, ko mums reikia. Poreikių yra įvairių: fiziologiniai (maisto, miego, aktyvumo, seksualiniai); saugumo (taikos, tvarkos, teisių, paramos); meilės (būti mylimam, jausti ryšį su kitais žmonėmis); prestižo (pripažinimo, laisvės, socialinės padėties, reikšmingumo); savirealizacijos (gabumų realizacija, pasitikėjimas savimi, sėkmė, talentas).


Rodos, šių poreikių labai daug, todėl ir laimė kiekvieno trokštamo dalyko patenkinimo metu yra skirtinga. Tai, ką mums nesunku pasiekti ir ką mes gauname be didelių pastangų, mums pradeda nebeteikti jokio pasitenkinimo.


Laimė – valgyti ledus karštą dieną. Juokinga, bet daugeliui tai tampa kasdienybe ir laimės pojūtis sumažėja iki minimalaus lygio. Mes pamirštame džiaugtis paprastais dalykais ir mums laimė tampa kažkokiu sunkiai suprantamu jausmu.

Vaiko akimis pasaulis yra daug gražesnis. Suaugęs žmogus pradeda lyginti savo laimę su kitų žmonių laime. Kaip bebūtų keista, bet šis lyginimas neleidžia žmogui išgyventi tikrosios laimės.

Gavusi aštuonis balus už fiziką – aš esu laiminga, bet tėvai žino, kad kiti gavo devintukų ir dešimtukų, jie gali sumažinti mano pasitikėjimą savimi, pasakę, kad dar reikia daug dirbti, kad pasiekčiau gerą rezultatą.


Tobulumo siekimas nėra blogai, tačiau nuolatinis rūpestis dėl netobulumo jau kas kita. Mus apninka įvairios mintys, jausmai, nerimas. Kai turėtume džiaugtis ir išgyventi laimę, mes per daug galvojame apie kitų laimę. Kas tai pavydas?

Pažvelkime į savo gyvenimą atidžiau. Ar nėra jame tokių malonių įvykių, kurie mums suteikia laimę? Tu esi sveikas. Tu gerai mokaisi. Tu turi labai gerų ir patikimų draugų. Tavo tėvai Tave supranta. Mokytojų ar dėstytojų Tu nebijai. Galima vardinti ir vardinti. Aišku, viskas nebus gerai. Bet dėl kai kurių dalykų juk gali pasidžiaugti, laimė ir yra pamatyti tai, kuo galima džiaugtis.


Kartais Tau kyla klausimas, gal reikia paprasčiausiai mažiau norėti, tada ir laimingas dažniau jausies? Tada ir įtampos mažiau bus. Taip, iš dalies tai tiesa, tačiau jaunimas linkęs į maksimalizmą ir būtent noras, kuo daugiau pasiekti, paverčia juos laimėtojais.

Apsiribojimas mažais dalykais veda į tingumą ir abejingumą. Tik išsikėlus sau didesnius tikslus galima pasiekti bent jau vidutinius. Ir džiaugtis jais.

Absoliučios laimės negali būti. Gyvenime viskas yra permaininga. Gėris – blogis. Laimė – nelaimė. Nors ir teigtume, kad viskas priklauso nuo mūsų požiūrio, bet visgi mes išgyvename ne tik laimę, bet ir nelaimės akimirkas. Nelaimės ir yra tik akimirkos. Viskas galiausiai baigiasi.

Gautas dvejetas, neišlaikytas egzaminas, suplyšusios kelnės, pirmosios meilės pabaiga, senelio mirtis, tėčio išgėrinėjimai ir t.t. Šios nelaimingos akimirkos mums lieka kaip pamokos. Patirdami skausmą, netektį, neviltį, pyktį, kaltę, pavydą, išmokstame ateityje išvengti klaidų. Išmokstame nepervertinti nelaimių.


Mirtis, liga – dalykai, kurie yra nevaldomi, ne tik pamoko, bet tuo pačiu mums parodo mūsų gyvenimo trapumą. Po nesėkmių ruožo laimės jausmas sustiprėja ir mes ją stipriau išgyvename.

Kol gyvename ir verdame rutinoje, mes sunkiai pastebime laimę.


Kas gi ta laimė? Pajusti laimę, tai džiaugtis savimi tokiu, koks Tu esi. Būti dėkingam kitiems už tai, ką jie Tau duoda. Manau, kad tai ir yra laimė.

Ką daryti, kad jaustumeisi laimingas?

1. Džiaukis kiekviena diena ir akimirka;


2. Mylėk save ir pasitikėk savimi;


3. Mylėk ir gerbk šalia esančius žmones, kad ir kokie jie skirtingi bebūtų;

4. Laimė – tai vidinis nusiteikimas ir teigiamas požiūris į gyvenimą;


5. Nėra absoliučios laimės, bet iš nesėkmės pasimokyk, kad ji nesikartotų;


6. Visuomet kelk sau naujus tikslus;

7. Gyvenk čia ir dabar. Negraužk savęs nei dėl praeities, nei dėl ateities;


Linkiu būti laimingiems ir džiauktis gyvenimu čia ir dabar.

Sėkmės, meilės ir kantrybės.

Visada Jūsų ir su Jumis

Rasa Kuodytė – Kazielienė

Rašykite ir klauskite psichologės-konsultantės el. paštu kuodyte@centras.lt.

Atsakymai pasirodys DELFI Gatvės rubrikoje „Psichologas pataria”.

Mano išsaugoti straipsniai