Paauglystė – to niekas nesupras, tik mes

Paauglystė - toks laikotarpis, kai apibūdinti, kaip jautiesi, yra beviltiškai sunku. „Kas yra?“ „Ogi viskas. Tėvai nesupranta, draugai pykstasi. Niekas nemyli, o jei myli, tai visada ne tas/ta. Mokytojai varo iš proto ir dar pasišaipo, kai tau sunku, vyresnieji tyčiojasi… Visur, rodos, esi nereikalingas. Gana?“

Šiuolaikinė kultūra daro didelį spaudimą paaugliams. Mada, populiarumas… Paaugliai išgyvena didesnį nei anksčiau pasimetimą, nežinomybę ir kančią, kaip toliau gyventi.

Mūsų kultūra – muzika, filmai, televizijos programos, erotiškos reklamos. Paauglius drasko pastangos įtikti ar tapti tuo, ką liaupsina kiti. Pritapti tampa būtina. Kitaip – tu „autsaideris“, tavęs nėra.



Jaunuoliai praranda save. Jų gražų vidinį pasaulį griauna paauglystės chaosas. Jie subyra į gausybę viena kitai prieštaraujančių dalių.

Paaugliai - jautrūs geraširdžiai, svajojantys ar paviršutiniški, rungtyniaujantys ar pikti. Paauglys ryte gali būti kupinas pasitikėjimo savimi, o vakare kupinas nerimo, apatijos. Kiekvieną dieną galima jų asmenybės pasikeitimus. Šaunus mokinys ima ir nebesi-moko. Gera mergina nebelanko pamokų, o leidžia laiką nežinia su kuo ir kur...



Paaugliai linkę išsisukinėti, jie nepasitiki suaugusiais žmonėmis. Jie jautriai reaguoja į kiekvieną netinkamą žvilgsnį, žodį, tylėjimą… Itin sunku paauglėms, kurios, kitaip nei vaikinai, negali rodyti savo galios kumščiais.



Jos pasimeta nuo dviprasmiškų visuomenės reikalavimų: „Būk graži“, „Būk gera“, „Būk paklusni“.



Vieną dieną jau imi ir nebesuvoki, koks turi būti, kaip turi elgtis. Savimi pasitikinčios merginos tampa droviomis, kupinomis baimių ir kompleksų. Užuot klausiusios „Kas aš esu? Ko aš noriu?“, jos pradeda mąstyti ir elgtis taip, kad įtiktų kitiems. Tai nesvetima ir vaikinams.



Kas su tavimi vyksta?



Tu taip augi



Kinta kūno formos, hormonai, oda ir plaukai. Ramybę keičia nerimas. Kyla abejonės, ar aš gražus/i, ar aš patiksiu kitiems, ar niekas iš manęs nesijuoks…

Paauglystėje išryškėja kompleksai. Tuomet paaugliai puola skubiai mesti svo-rį. Vaikinai pradeda daug sportuoti. Merginos atsisako maisto. Kartais šios priemonės priveda prie kraštutinumų. Dėl gero įvaizdžio vaikinai pradeda naudoti steroidus, merginos suserga anoreksija ar bulimija.



Visuomenės spaudimas



Skausmą kelia tai, kad apie žmogų sprendžiama tik iš to, kaip jis atrodo. Merginas baugina, kad į jas žiūrima kaip į sekso objektus. Iš kur tai?



Televizijos reklamose moteris vaizduojama kaip sekso objektas ir nesvarbu, ar reklamuojamos automobilių padangos, ar kremas. Vaikinai taip pat išgyvena abejones dėl savo įvaizdžio: „Siaubas, juk aš nesu tas besišypsantis, soliariume įdegęs gražuolis“.



Šeima tampa svetima

Paaugliai atsiriboja nuo tėvų. Šis atsiribojimas nuo artimųjų yra normali raidos dalis. Paaugliai pradeda labiau domėtis savimi, rūpinasi savo išvaizda, stengiasi sulaukti kuo didesnio bendraamžių pritarimo.



Tėvai sunkiai supranta vaikų atsiribojimą ir dėl to kyla gausybė konfliktų. Buvimas namuose tampa nepakenčiamu išbandymu. Kunkuliuojančios emocijos dažnai išsiveržia ne laiku, ne vietoje ir itin netikėtai.



Ar tave kankina paaugliškos problemos?

Ar žinai, kaip atsakyti į šiuos klausimus? Pamąstyk.

· Ar tau labai svarbu nepriekaištingai atrodyti ir būti populiariu, net atsisakant savo vertybių, principų?

· Ar tau kyla klausimų, kaip rūpintis savimi ir tuo pat metu nebūti savanaužiu, išlaikyti santykius su tėvais, senais draugais?



· Kaip ko nors pasiekti, nelipant kitiems per galvas ir neįžeidinėjant kitų?



· Kaip būti seksualiu, netampant sekso objektu?



· Kaip būti jautriu, bet neprisiimti atsakomybės už visus?



Mokykloje mes susiduriame su grupėmis, kurioms bandom įtikti. Norime būti „kieti“, norime būti kitokie… Pajuntame gėdą, jeigu neatitinkame populiaraus įvaizdžio, drovimės savo kūno, minčių, gabumų, norų.

Mes siekiame pripažinimo ir kartais pripažinimo kaina per didelė – mes atsisakome savęs.



Nesuvokę kultūros poveikio, neįtvirtinę savęs tokių, kokie esame, ateityje jausime nuolatinę kaltę, jei išdrįsim kažką keisti, nes būsime pripratę tiesiog prisitaikyti.

Kultūra mus žaloja tiek, kiek mes leidžiame jai žaloti save.



Linkiu Jums neišsigąsti. Tvirtai laikykitės. Būkite savimi.

Linkiu sėkmės, meilės ir kantrybės

Visada Jūsų ir su Jumis


Rasa Kuodytė – Kazielienė

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis