Kaip padėti išprievartautai draugei

Vidurnaktį suskamba telefonas. Atsiliepi. Rauda. Kažkas verkia. Balsas dreba. Tu ne iš karto supranti, kas tau taip vėlai skambina. Netrukus paaiškėja, kad tai - tavo draugė. Iš karto klausi kas nutiko, nes žinai, kad ji ėjo į pasimatymą su tuo simpatišku vaikinu, kurį yra įsimylėjusi.

„Aš nenorėjau, kad tai įvyktų“ kartoja ji vėl ir vėl. Pagaliau tau pavyksta nuraminti ją nors tiek, kad galėtum suprasti, ką gi ji nori pasakyti. Jos svajonių pasimatymas virto košmaru, kai vaikinas, kuris atrodė toks mielas, pasinaudojo savo jėga ir… išprievartavo ją.



Jei sulauktum tokio skambučio, ar žinotum ką daryti?



Mergina buvo išprievartauta per pasimatymą. Yra apskaičiuota, kad 60 procentų išprievartavimo aukų pažysta savo skriaudiką. O kartais net su juo draugauja…



Nesvarbu, ar auka pažįsta užpuoliką, ar ne, išprievartavimas yra nusikaltimas, paliekantis fizinius ir emocinius sužalojimus. Merginos daugiau niekada nebūna tie patys žmonės....



Kai kurios aukos būna apimtos isterijos, kai kurios – apatijos. Kokia bebūtų aukos reakcija, tu gali padėti šiam žmogui. Tu turi padėti savo draugui/-ei.



Išklausyk: tai svarbiausia, ką tu gali ir turi padaryti. Sugebėjimas išklausyti nesmerkiant, suteikia aukai paguodos. Reikia palaikyti žmogų, jam dabar svarbiausia, kad nuo jo nenusisuktų.

Tegu mergina papasakoja, kas nutiko. Svarbu neabejoti jos įvykių versija ir pasilikti savo nuomonę sau, net jei manai, kad ji nelabai teisi.



Paragink ją kreiptis į gydytoją: jei tavo draugė neseniai buvo išprievartauta, paragink ją kuo skubiau kreiptis į gydytojus, psichologus. Ji gali būti patyrusi traumų, apie kurias net neįtaria.

Kuo greičiau ją apžiūrės gydytojas, tuo geriau. Rekomenduojama į medikus kreiptis per pirmas 72 valandas po išprievartavimo, kad galima būtų rasti nusikaltėlio kaltės įrodymų. Jei įmanoma, pasisiūlyk palydėti savo draugę į ligoninę ar kliniką.



Papasakok kam nors: negali išduoti savo draugės. Turi laikyti viską paslaptyje. Tačiau dažniausiai nežinai, kaip elgtis tokiu atveju. Tave labai slegia tokia padėtis.



Bandymas laikyti viską savyje, kad tik niekas nesužinotų kas įvyko, nepadės pagyti nei fiziškai, nei emociškai. Papasakojus apie tai tėvams, draugė gaus dar daugiau palaikymo ir patarimų. Tėvams reikia pranešti, tačiau jiems būtina žinoti, kad kaltindami dukrą, jie gali amžinai ją prarasti.

Pasiūlyk jai pakalbėti su psichologu, paskambinkit į anoniminę pagalbos liniją ar kitaip pasistenk gauti jai profesionalią pagalbą. Jei jauti, kad mergina yra pavojuje (ji galvoja apie savižudybę), tuomet papasakodamas/-a apie tai kam nors yra svarbiau nei išlaikyti paslaptį...



Tai ne jos kaltė: prievartavimo aukoms būtina išgirsti ir suvokti, kad tai ne jų kaltė. Dažnai jos kaltina save dėl to, kas įvyko.



Savo tempu: susidoroti su išprievartavimo pasekmėmis per vieną dieną neįmanoma. Iš tiesų gali prireikti ne vieno mėnesio, o gal net metų, kol išprievartautas asmuo sugebės gyventi kaip anksčiau.

Tau svarbu būti supratingam/-ai ir pakančiam/-iai draugės emocijoms. Bet koks veiksmas, kaip pavyzdžiui prievartavimo scena filme, gali sukelti neigiamas emocijas.

Visuomet palaikyk ją, negalvok, kad jai tiesiog reikia „tai įveikti“. Išprievartavimo pasekmės nėra tai, kas yra paprasčiausiai „įveikiama“ – tam reikia laiko ir psichologų pagalbos. Be profesionalios pagalbos, šis „sveikimo“ periodas ilgesnis, o gal ir neįmanomas.

Nors būdų, kaip padėti išprievartavimo aukai, yra nemažai, vienas svarbiausių faktorių yra būti tikru draugu, kuris išklauso ir palaiko. Tai vertingiausia, ką gali duoti.

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis