Meilė už trumpo pavadėlio

Tu neramus. Niekaip iš galvos neišeina mintis, kad žmogus, kurį tu myli yra tau neištikimas… Tu mąstai, kad jis/ji per daug laiko skiria kažkam kitam, bet ne tau… Imi pavydėti, tas jausmas tavęs neapleidžia net naktimis, tu pyksti ant savo meilės, tu pyksti ant kitų ir ant savęs… Net per pamokas kuri planus, kaip paveržti tau patinkančio žmogaus dėmesį…

Pavydas. Kiekvienas pavydi, kiekvienas yra patyręs, ką reiškia, kai pavydi kiti. Ar pavyduliavimas turi kokias nors ribas? Kada pavydėti naudinga, o kada būsena perauga į liguistą pavydą, kuris varžo kito asmens laisvę būti? Tai sunkus klausimas. Šiame straipsnyje pabandysiu į jį atsakyti.

Pavyduliavimas – tai baimė prarasti tau patinkantį žmogų. Visi mylintys žmonės slapčia bijo prarasti kitą. Neįkyrus pavydas paglosto mylimojo savimeilę. Pavyduliauti dažniau yra linkę vaikinai. Vaikinai linkę labiau abejoti, jie baiminasi kūniškos, o ne dvasinės, psichologinės išdavystės. Merginos priešingai - labiau bijo vyro psichologinės neištikimybės.

Kada pavyduliavimas tampa liguistas ir kodėl? Liguistas pavydas apsėda asmenį ir jis visur mato išdavystę, melą. Šis pavyduliavimas dažnai neturi pagrindo. Kaip žinoti, ar tai jau liguistas pavydas?

Paprasčiausiai stabtelk ir pamąstyk, ar Tavo mylimasis/oji itin griežtai kontroliuoja Tavo gyvenimą ar ne? Ar dažnai turi teisintis, kur su kuo buvai ir ką darei? Ar nuolat girdi nepagrįstus kaltinimus?



Giliai mūsų širdyse įsišaknijęs požiūris, kad jei pavydi – tai myli. Taip, pavydas sustiprina meilės patyrimą, tačiau dažnai peržengiama riba.

Jaunuoliai stengiasi daug laiko praleisti kartu, dažnai jų draugystė būna pirmoji. Nauji žingsniai į suaugusiųjų gyvenimą sukelia begales įspūdžių ir jaunuoliai dažnai nepajusdami itin prisiriša viens prie kito. Nežinau, ar dėl meilės verta atsisakyti savo buvusių draugų, pomėgių… Mes kartais taip norime patikti mylimiems žmonėms, kad atsisakome savęs.



Kai pavydas tampa liguistas ir imi jaustis nepatogiai dėl nuolatinės kontrolės, kartais teisini save, kad tau tai patinka, ir kad meilė yra tokia. Pavyduliavimo manija yra stipresnė už meilę. Jos pagrindas įsikalbėti įtarimai ir nebūtų įkalčių paieška.



Liguistumą sukelia ne protingas susirūpinimas, kad yra kitas asmuo, o baimė, kurią skatina vien mintis, kuri neturi realaus pagrindo.



Pavydus charakteris formuojasi vaikystėje, kai vaikas jaučiasi esąs atskirtas nuo priešingos lyties tėvo: berniukas pavyduliauja mamos, o mergaitės – tėčio. Tai Edipo kompleksas. Neišspręstas šis konfliktas ateityje iškelia labai sunkių problemų.



Merginai gali atrodyti, kad visos draugės tik ir svajoja nuvilioti jos vaikiną, o vaikinai mano, kad kiekvienas vyriškos lyties atstovas yra potencialus konkurentas.

Tai rodo, kad pasąmonėje šie asmenys dar nėra išaugę iš edipinės fazės ir tebėra valdomi impulsų kaip pavydas, meilė, agresija, priešiškumas, kaltės jausmas, baimė.

Normalus žmogus, tikrai mylėdamas ar žinodamas, kad yra mylimas, jaučiasi esąs stipresnis, o lengvai pažeidžiamas, infantilus asmuo patiria krizę, nes giliai viduje jaučiasi esąs nevertas meilės, kaltina ir nepasitiki savimi, abejoja savo, kaip asmenybės, vertingumu.



Pavydas susijęs su jausmu, kad niekas negali Tavęs pamilti. Manoma, kad galėtų pamilti kitą, vertesnį žmogų.



Kas nemyli savęs, negali patikėti, kad kiti gali jį mylėti. Pavyduliavimas tampa liga, kai visos mintys ima suktis tik apie viena – apie mylimojo/osios „praradimą“. Savimi nepasitikintis asmuo bijo būti paliktas.

Jis sunkiai susitaiko su mintimi, kad gali būti paliktas. Po liguistu pavyduliavimu slepiasi nepasitikėjimas savimi ir menka savigarba. Pavyduliaujantis žmogusnori valdyti mylimojo/osios gyvenimą ir net jausmus.

Nebrandumas pasireiškia tuo, kad sunkiai suvokiama, kad kitas asmuo gali mylėti ir kitus asmenis. Teiginys: “Aš arba draugai“, „Aš arba tėvai“ – rodo savininkiškumą, kylantį iš baimės prarasti „saugos tašką“. Saugos taškas – tai partneris, kurį norima laikytis sau ir tik sau.



Paklausk savęs, ar nori būti kito asmens „meilės“ įkaitu/e? Prisimink, kad labiausiai pavydi tas, kuris pats nesugeba mylėti, bet nori jaustis mylimas. Ar tai normalus, ar jau liguistas pavydas gali atsakyti tik Tu.

Ar Tu jautiesi laimingas/a? Ar Tavęs niekas neriboja? Linkiu mylėti.

Sėkmės, meilės ir kantrybės.


Visada Jūsų ir su Jumis

Rasa Kuodytė – Kazielienė



Rašykite ir klauskite psichologės el. paštu psichologija@delfi.lt.



Atsakymai pasirodys DELFI Gatvės rubrikoje „Psichologas pataria”.

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis