Skaityk kitų kūno kalbą

Bendravimas – tai menas, kuris lavinamas visą gyvenimą. Šiandien gal dar nesi šio meno profesionalas, tačiau tobulindamas savo įgūdžius ir įgydamas patirtį, juo palaipsniui gali tapti. Jei klausi savęs, ką rinktis: apgaulingą nuoširdumą ar nuoširdų grubumą, šis straipsnis kaip tik tau.

Kai susitinki žmogų, dar nepasisveikinęs atkreipk dėmesį į jo kūno kalbą ir veido išraišką. Jeigu žmogus vengia akių kontakto, tai jau pirmas ženklas, kad bendravimas gali būti nemalonus.

Mes ne visuomet esame nusiteikę bendrauti ir tai normalu. Mūsų emocijas perteikia veidas. Kai matome, kad žmogus šypsosi ar maloniai linkteli galvą, tai rodo, kad jis linkęs bendrauti ir kontaktą galima užmegzti. Jis nebus nemalonus…

Kartais ir ne itin teigiamos emocijos leidžia užmegzti ryšį. Pvz., žmogus trokšta pasidalinti savo nusivylimu, liūdesiu, susierzinimu. Kai žmogus išreiškia savo jausmus, mes norėdami būti geri klausytojai ir pašnekovai turėtume stengtis ne pakeisti pašnekovo mintis ar jausmus, o juos priimti, suprasti...

Pagrindiniai elgesio ir bendravimo būdai yra šie: pasyvus, agresyvus, pozityvus. Pasyvų bendravimo ir elgesio būdą praktikuojame su vyresniais ar itin sunkaus būdo bei agresyviais žmonėmis (tėvais, mokytojais, viršininkais ir kt.).

Tai panašu į paklusnumą. Aišku, visada yra tokių asmenų, kurie siekia dominuoti, o jeigu jie turi galią – mes bejėgiai. Mūsų balsas tuomet būna atsiprašančio tono, bailus, nusižeminame.

Kai bendraujame su savo stiprybę primetančiais asmenimis, mes jaučiamės nuskriausti, neramūs, sudirginti, bejėgiai. Mes negalime būti savimi, mums trukdoma pasiekti tikslų.

Jaučiamės aukomis. Mes nusižeminame, nes stengiamės išvengti konfliktų, nerizikuojame savo padėtimi. Paauglystėje mums itin sunku priimti kritiką, nuomonę, pasiūlymą. Mes linkę maištauti.

Jeigu suvoksime, kad galią turintis asmuo lemia mūsų likimą, kad mes negalime maištauti prieš jį, nes nukentėsime, tada imame elgtis nuolankiau, formaliau bet neveidmainiškai. Taip elgtis nėra blogai, tačiau kai mes šį bendravimo modelį pradedame taikyti ir su artimais draugais, tuomet kyla rizika, kad visur ir visada pradėsime jaustis aukomis.

Agresyvus bendravimas pasižymi veržimųsi į kito žmogaus asmeninę erdvę, kaltinami kiti, siekiama dominuoti, kontroliuoti kitus. Šis bendravimas pasireiškia ir kūno kalboje – žmogus palinkęs į priekį, rodo pirštais, nuolat svarbiai žiūri į akis, kalba nesustodamas. Balsas skamba garsiai, išraiškingai, pabrėžtinai, lyg kažką ginant, išdidžiai, sarkastiškai.

Kai bendraujame su agresyviai nusiteikusiu žmogumi, jaučiame būtinumą gintis, pažeminimą, pasibjaurėjimą, panieką. Šis bendravimo būdas išduoda žmogaus polinkį į neurotiškumą, emocijų nesuvaldymą.

Agresyvus elgesys pavojingas ir nenuspėjamas. Šis elgesys reikalauja, kad kiti paklustų agresyviam asmeniui. Kai labai dažnai agresyviai bendraujame su kitais, aplinkiniai po kurio laiko pradeda mūsų vengti.

Dažnai užduodamas klausimas, kaip šiuo atveju elgtis. Bendrauti ar ne?

Kai kurie žmonės puola bendrauti taip pat agresyviai, gimsta konfliktas. Kiti ima nusileisti… Sėkmingiausias kelias būtų – nepriimti kito asmens žaidimo taisyklių ir išlikti ramiam.

Jeigu agresyviai elgiasi mokytojas, dėstytojas ar viršininkas, nuo kurio priklauso tavo mokymosi ar darbo rezultatai, žinoma, kaip aš jau minėjau, tenka elgtis pasyviai, nes jo aukštesnis statusas ir jis turi galios. Jeigu taip bendrauja nepažįstamas asmuo (pvz. gatvėje prisikabina alkoholio padauginęs pilietis), mes pasirenkame ignoravimo metodą ir nebandome kažką įrodyti.

Agresyvus elgesys yra toleruojamas, ginant savo sveikatą ir gyvybę. Pvz., užpuolus užpuolikui, mes galime ne tik šaukti, bet ir panaudoti fizinę jėgą, kas bus tiesiog būtinoji gintis. Bendraujant visgi agresyvumas išduoda mūsų vidinį nesaugumą, nepasitikėjimą savimi, baimę.

Pozityvus bendravimas yra mūsų visų siekiamybė. Šis bendravimas pasižymi tuo, kad mes esame atviri ir nuoširdūs, žiūrime kitiems į akis, tačiau neįkyriai, esame atsipalaidavę, judame laisvai ir lengvai, rankų judesiai atviri (dažniausiai ištiesti delnai į viršų), galva pakelta.

Pozityvi kalba skamba lygiai ir darniai, gyvai, suprantamai, atvirai. Pozityvus bendravimas – brandžios asmenybės požymis. Mes jaučiamės tvirtai ir nesiekiame kažkam įrodyti savo tiesų ar jas primesti.

Mes turime savas tiesas, bet gerbiame ir kitų skirtumus. Pozityvus nusiteikimas kyla iš vidinės žmogaus darnos. Asmuo nesijaučia nei „aukštesnis“, nei „žemesnis“ už kitus, yra lygiavertis pašnekovas.

Mums bendraamžiai, artimiausi draugai, geri pažįstami suteikia galimybę būti savimi ir mūsų bendravimas tada gyvesnis, atviresnis. Politikai ar kiti asmenys dažnai bendrauja pozityviai, tačiau jų bendravime daugiau oficialumų.

Pozityvus bendravimas kyla iš pasitikėjimo savimi ir saugumo jausmo. Taigi linkiu Jums įgyti daugiau pasitikėjimo savimi. Kai jauti, kad Tavęs klausosi – Tu taip pat klausaisi kito asmens. Bendravimo menas - nelengva meno rūšis. Nepamiršk tobulinti šį meną, kuris atveria daugiau galimybių.

Linkiu sėkmės, meilės ir kantrybės.

Visada Jūsų ir su Jumis

Rasa Kuodytė – Kazielienė

Rašykite ir klauskite psichologės el. paštu psichologija@delfi.lt.



Atsakymai pasirodys DELFI Gatvės rubrikoje „Psichologas pataria”.

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis