Išgalvotas pasaulis – melas sau

Gyvenimas labai sudėtingas. Jis toks įvairus. Vieną dieną mes jaučiamės laimingi, o štai jau kitą – sielojamės, kenčiame. Realybė nėra vien šilta saulėta diena. Visi suprantame, kad dangus gali apniukti ir galime tikėtis lietaus, griaustinio, žaibo ar audros.

Šios stichijos vyrauja ir kiekviename mūsų. Norėdami palengvinti savo išgyvenimus arba stengdamiesi kompensuoti savo nusivylimą, pasineriame į iliuzijų ir fantazijų pasaulį. Išgalvojame naują gyvenimą, kuriame nesame kvaili, kur mus visi mėgsta, kur galime tapti bet kuo ir pasiekti bet ką.

Svajonės mus skatina veikti ir siekti jų išsipildymo. Vis tik reikia svajoti atsargiai – kartais svajonės gali pražudyti.

Iliuzijos ar fantazijos – tai netinkamas, tikrovės neatitinkantis daiktų ir veiksmų vaizdavimasis.

Kai iliuzijos tampa neatsiejama tavo dalimi, imi sunkiai suvokti save, tavęs nesupranta kiti. Jiems tu atrodai keistas, įsivaizdavimuose paskendęs ateivis.

Manau, kad daugeliui teko susitikti asmenų, kurie kai kuriuos dalykus mato kitaip, juos suvokia kitaip arba stengiasi save įtikinti kažkuo neatitinkančiu realybės. Kartais mes juos vadiname tiesiog chroniškais melagiais.

Tai žmonės, kurie įtiki į savo fantazijomis. Jiems jos tampa tarsi ramstis, kuris palaiko jų gyvastį. Apie šiuos asmenis sakoma, kad jie nori atrodyti tobulesni ir geresni nei kiti.

Taip, su šiuo teiginiu aš sutinku. Svajonėse mes tikime, kad esame itin drąsūs, turime daug draugų, mūsų banko sąskaita pakankamai solidi, tačiau... Iliuzijos susimaišo su melu.

Kartais pamatome, kad svajotojas tampa melagiu. Jis kuria nebūtas istorijas apie save, savo praeitį. Pvz., jis meluoja, kad turi pakankamai pinigų įsigyti vieną ar kitą prestižinį daiktą, tačiau vis delsia jį nusipirkti. Meluoja, kad lankosi vienose ar kitose vietose, tačiau jo ten niekada nėra. Meluoja, kad kažkur dalyvavo arba kažką žymų pažįsta…

Fantazijos ir iliuzijos ypač suproblemina draugystės ir meilės jausmus. Pvz., mergina myli tikrą nevykėlį, tačiau jos fantazijose jis yra didvyris, kurio niekas negali įvertinti, ir tik ji pastebi jo tobulumą.

Nieko nėra skaudžiau, kaip matyti, kad mergina tuo labai tiki ir jos jokie argumentai neprivers pakeisti nuomonę.

Dažnai mes klaidingai vertiname tikrą meilę. Susikuriame meilės iliuziją iš paprasčiausių draugiškų veiksmų. Pvz., mergina labai greitai paaukoja savo nekaltybę vaikinui ir tiki, kad jų meilė ypatinga, tačiau vaikinas nuo jos jau seniai nusigręžė ir ieško savo laimės kitur.

Šis melas sau bado mums akis, tačiau asmuo, kuris fantazuoja apie savo meilę, niekad nesutiks, kad jausmai baigėsi. Jis atsisakys tuo patikėti, vis ieškos galimybių atnaujinti ryšį. Juk tas ryšys toks ypatingas, prieš jį nublanksta visi mylimo žmogaus paklydimai. Tai dar galime vadinti įsimylėjėlės/ - ėlio kliedesiais. Pavyzdžių begalės.

Fantazijos ir iliuzijos yra naudingos ir dažnai ramina ir padeda neprarasti vilties kritiniais laikotarpiais:

Mirtis

Net numirus artimam žmogui, mes negalime jo pamiršti ir vis nesiliaujame fantazuoti, „kas būtų, jeigu būtų“. Mūsų netektis apgaubta iliuzijų ir fantazijų neleidžia nutraukti to įstabaus santykio su mirusiuoju. Tačiau taip mes prarandame galimybę gyventi „čia ir dabar“, prarandame tikrą gyvenimą…

Laisvė

Laisvė su gyvenimu elgtis taip, kaip norime, sukuria iliuziją, kad mes galime tapti bet kuo, daryti bet ką ir bet kaip.

Suvokę tai, kad mūsų laisves riboja kiti, mes susikuriame savo paties netikrą įvaizdį. Fantazuojame apie savo neribotas galias, daugybę draugų, daiktų...

Iliuzijose mes jaučiamės tvirtesni, saugesni, gražesni, meilesni, populiaresni, tačiau tai nepadeda mums formuoti savo asmenybės, ir mes nuolat meluojame apie save.

Vienišumas

Žmogus visuomet išgyvena natūralų vienišumo jausmą. Šis jausmas yra natūralus ir sveikas. Vengiant vienišumo jausmo, žmogus gali parduoti save, iškeisti, nusipiginti, tapti priklausomu.

Vienatvėje mes išgyvename neigiamus jausmus. Iliuzijose galime jaustis nuolat esantys su draugais.

Kartais asmuo net nepajunta, kaip nuolat savimi apkrauna kitus. Jis suvokia save kaip tikrai ypatingai gerą draugą, be kurio kiti negali gyventi. Šie žmonės viskuo dalijasi ir yra įkyrūs. Jų egoizmas neleidžia jiems įsijausti, įsimylėti, bendrauti nuoširdžiai.

Jie rūpinasi savo vienišumo išgyvendinimu, tačiau nesijaudina dėl kitų. Įkyruolius ir egoistus dažnai palieka net geriausi draugai.

Gyvenimo prasmė

Žmogus nesupranta savo gyvenimo prasmės. Dažnai blaškosi, ieškodamas tinkamo kelio. Siekdamas jaustis ypatingu ir vertingu, jis fantazijose sureikšmina save.

Jis atsisako atsakomybės už savo gyvenimą: tai jam žmonės ne tie, tai aplinka ne ta ir t.t. Kritiškas požiūris į kitus, atsakomybės vengimas ir gyvenimas fantazijose (pvz., jei ne tas dėstytojas, būčiau baigęs universitetą; jei ne tas viršininkas, būčiau jau paaukštintas ir t.t.). Taip tiesiog bandoma save raminti. Vengiama tikrovės, susikuriamas savo gyvenimo fasadas, kuriame nėra nieko tikro. Tik „jeigu“…



Ką daryti, jeigu draugas pasiduoda iliuzijoms ir nepriima skaudžios gyvenimo tikrovės? Linkiu būti nuoširdžiam. Neleisk jam slėptis nuo tikrovės savo svajose. Tačiau ir nesmerk, kad jis fantazuoja, išgalvoja realybę.

Gal jam tikrai nėra lengva, kad jis kuria netikrą pasaulį? Pažvelk į viską jo akimis. Pabandyk patarti jam, suraskite priežastį, kodėl jam reikalingos tos iliuzijos ir fantazijos.

Neišsigąsk, jeigu jis jas neigs. Tiesiog priimk jį tokį, koks jis yra. Tobulų žmonių nebūna. Mes visi daugiau ar mažiau gyvename svajonėse ir fantazijose. Nesmerkime vieni kitų.

Linkiu sėkmės, meilės ir kantrybės.
Visada Jūsų ir su Jumis
Rasa Kuodytė – Kazielienė

Rašykite ir klauskite psichologės el. paštu psichologija@delfi.lt.



Atsakymai pasirodys DELFI Gatvės rubrikoje „Psichologas pataria”.

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis