KLAUSIMAS: man 15 metų ir man patinka vienas vaikinas. Bet bėda ta, kad aš jo nepažįstu, žinau tik jo vardą, iš kokios jis mokyklos, maždaug kiek jam metų ir viskas.
Vienintelė vieta, kur aš galiu jį pamatyti, tai per tokius užsiėmimus. Norėčiau kažkaip užmegzti su juo kontaktą. Tiesa, kažkada mes per internetą susirašinėjom, bet viskas tuo ir baigėsi. Labai labai norėčiau į jį pasižiūrėti, bet nedrįstu.
Kai tik pamatau, kad jis žiūri į mane aš niekaip nedrįstu pažvelgti į jį, į jo akis – ignoruoju jo žvilgsnį. Na, be abejo kai pamatau, kad jis atkreipia dėmesį į mane, aš sustingstu, tiesiog nežinau ką daryti, kur rankas dėti, kartą net drebėti pradėjau.
Tiesiog siaubas… Aš taip norėčiau jam nusišypsoti – nežymiai parodyti, kad jis man patinka, bet negaliu. Dėl to jaučiuosi labai blogai. Taip būna su kiekvienu man patinkančiu vaikinu – veikiausiai dėl to aš dar iki šiol vaikino neturiu.
Tai mane slegia, gal aš tam vaikinui irgi patinku ir gal man užtektų tik į jį pasižiūrėti, nusišypsoti ir jis mane užkalbintų, gal susidraugautume. Šiaip aš tikrai esu draugiška, gan drąsi. Bet kas vyksta su manimi – nesuprantu, gal galite man padėti, patarti, nuraminti?
ATSAKYMAS: Tikrai labai labai noriu tave nuraminti. Netgi jeigu ir klaikiai jaudinies, viską, kas su tavimi vyksta, apibūdinote gražiai ir labai suprantamai. Kadangi esi draugiška ir drąsi, tai po kurio laiko užsiėmimuose gali nusišypsoti ir paprašyti pagalbos ar patarimo to vaikino, kai prireiks.
Žinok, vaikinai taip pat jaudinasi. Negali savęs kankinti abejonėmis ir turi patikrinti, ar jūsų simpatija abipusė. Nebijok, šypsena gali trumpam nuginkluoti bet tikrai negali mirtinai sužaloti nei tavęs, nei jo. Kad neturi vaikino iki šiol, tai nieko baisaus. Gal tau tik prieš provokuojančias drauges nesmagu, bet šiaip dar nesusitikai savo vaikino, todėl jo ir neturi. Tu tikrai nesi kokia nors kitokia.
Rašykite ir klauskite psichologės el. paštu psichologija@delfi.lt.
