JUS PASITINKA ATSINAUJINUSI PANELĖ

Aš bijau vaikinų

KLAUSIMAS: ilgai galvojau, ar verta jums parašyti. Baigiau aukštąja, o vaikino taip niekada ir neturėjau. Kodėl? Aš bijau vyrų, jais nepasitikiu.
Man visada atrodo, kad jie iš manęs tyčiojasi. Jei parodo dėmesį – pirma ateina mintis, kad tai – lažybos su draugais. Bandau sau tai paaiškinti: niekada nepatyriau jokios fizinės prievartos, turiu rūpestingą, valdinga, darbuose paskendusi tėvą. Mokykloje buvau tikra pabaisytė – nuo tada pasikeičiau, nors šiandien kitas paneles vis dar laikau “vertesnėmis” laimes.
Kaip sau padėti?


ATSAKYMAS: Mūsų skyrelyje tikrai svarstome ir sprendžiame ne globalines, bet asmenines globalines problemas. Ir iš pačios laiško galima pajausti, kad jūs esate užčiuopusi savo „globalinę problemą”.

Jums sunku pasitikėti vyriškiais ir todėl jūs esate tokia atsargi, kad per šūvio atstumą neprisileidžiate jaunuolių. Kadangi paryškinote žodį „bijau”, tai suprantu, kad bijote būti apžavėta, o tada suvedžiota ir apgauta. Paskui manote, kad iš jūsų pasijuoks tariami lažybų dalyviai.


Drįstu spėti, kad jums jau ne 13 ir ne 16 metų, taigi savo įsitikinimą nešiojatės ne vienerius metus. Tai nėra faktas, kad visi vyrai – niekšai. Labai gali būti, kad jums kelia siaubą ne tiek vyrų, kiek savo pačios noras ir troškimas įsimylėti, patirti šilumą ir artumą tarp dviejų žmonių.

Tačiau jūs esate labai išdidi ir savarankiška. Jums atrodo, kad jeigu vyriškis pastebės jūsų aistrą ir prisirišimą, jūsų bejėgiškumą, tai būtinai su jumis pasielgs kaip nors žiauriai ir negailestingai.

Jums gali būti gėda sau pripažinti savo pačios baimę prarasti nepriklausomybę, nes meilė yra tam tikra priklausomybės forma. Jūs mintyse perkeliate visokias nuodėmes vyriškai lyčiai.


Jūs jau dabar esate daug svarsčiusi ir turite daug įžvalgos apie savo jausmus ir nuostatas. Galite pasitarti su savimi, ką manote, perskaičiusi šias eilutes. O tada šiek tiek daugiau save mylėti su savo išdidumu ir savo pačios trūkumais, iš kurių sunkiausia susigyventi su tuo, kad ir jums reikalingas mylintis ir artimas žmogus. Bet ar tai trūkumas? Ar tai pažeminimas? Kiekvienam iš mūsų reikia artimo siela ir kūnu žmogaus.

Rašykite ir klauskite psichologės el. paštu psichologija@delfi.lt.

Atsakymai pasirodys DELFI Gatvės rubrikoje „Psichologas pataria”.

Mano išsaugoti straipsniai