Mano vaikinas narkomanas

KLAUSIMAS: sveiki, rašau, nes tikiuosi sulaukti patarimo. Turiu draugą, bendraujame beveik tris metus. Prieš pusmetį sužinojau, kad jis serga hepatitu C ir yra narkomanas.

Iki tol nieko nepastebėjau, mokėdavo išsisukti. Mane tai labai suneramino, labai išsigandau, kad nebūčiau ir aš užsikrėtusi. Pasitikrinau, rezultatas neigiamas.

Jo elgesys nepasikeitė, koks buvo, toks ir liko. Sako, kad myli mane ir gerbia, bet aš pradėjau abejoti, nes jo telefone radau žinučių, skirtų ne man.

Jis dažnai būna išvykęs į užsienį. Neseniai jis man pasakė, kad mes galime būti tik draugais, nes nenori manęs skaudinti, yra manęs nevertas ir blogas.

Jo nuomonė dažnai keičiasi ir jis vėl elgiasi lyg niekur nieko. Man sunku. Protas sako viena, o širdis ką kita.

Bijau su juo mylėtis, kartais net liestis, bet labai noriu, nes myliu jį. Palikti neužtenka ryžto, padėti negaliu, nes matau, kad jis nesugebės atsisakyti narkotikų, nors ir sako, kad norėtų. Nežinau, ką daryti toliau...

ATSAKYMAS: tikrai nelinksma padėtis, nes pati kalbi apie meilę. Meilė gali padėti ir kalnus nuversti, ir į žvaigždes pakilti, bet gali ir apakinti, ir nudeginti.

Taip jau atsitiko, kad žmogus, kurį jauti mylinti, serga labai rimtomis ir labai pavojingomis ligomis. Suprantu, kad jį reikia užjausti. Bet kartu keista, kad jis nepasakė tau apie savo bėdas tokį ilgą laiką, kad neparagino saugotis, neįspėjo dėl gresiančių pavojų, neparodė deramo susirūpinimo.

Pats, kiek galima spėti, taip pat nesikreipė gydytis ir nesiėmė žygių, kad sau padėtų. Nes tu apie jo pastangas tikrai žinotum. Juk jis išvažiuoja arba dingsta ne šiaip sau.

Jis yra ne visiškai atviras ir ne visiškai nuoširdus. O intymūs santykiai tokiomis aplinkybėmis yra nepatartini. Reikia dėkoti, nežinau kam, Dievui ar likimui, kad tave apsaugojo nuo užsikrėtimo.

Gerai, kad nerimas ir neviltis pakuždėjo susirūpinti, nes tai rimtas signalas sustoti ir permąstyti pačios santykius su draugu. Didžiausia bėda yra ta, kad tylomis vis dar įsivaizduoji, jog tik tu gali jam padėti ir jį išgelbėti. Tai padaro tave ypatinga, išskirtine, apdovanota nežemiškomis galiomis, tikra gelbėtoja.

Tada imi įsivaizduoti, kad jis nepragyvens be tavęs nė savaitės. Tai, deja, labai rimta saviapgaulė. Meilė negali išgydyti priklausomybės ar hepatito. Priklausomybės ir kitos su jomis susijusios ligos gydomos labai ilgai ir labai rimtai.

Aš galiu atrodyti nejautri ir nedraugiška taip rašydama, bet skaudi tiesa yra vienintelis būdas pažiūrėti tikrovei į akis. Tik pats pripažinęs, kad rimtai serga priklausomybe ir ėmęsis gydytis, jis gali turėti šansų gyventi normalų gyvenimą.

Tau pačiai beliktų pasitikrinti, ar meilė ištvers tokius išbandymus, ar nuspręsi su juo nugyventi visą likusį gyvenimą. Nesmerki savęs, nes tu negali pakeisti praeities ir savo jausmų, būk atlaidi sau ir labai rimtai pasverk savo būsimus žingsnius.

Rašykite ir klauskite psichologės el. paštu psichologija@delfi.lt.



Atsakymai pasirodys DELFI Gatvės rubrikoje „Psichologas pataria”.

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis