Mama neleidžia susitikinėti

KLAUSIMAS: Prieš tris mėnesius susipažinau su vaikinu iš kito miesto. Mus skiria 200 km. Kasdien bendraujame internetu ir telefonu. Jis sako, kad jam patinku ir žada vasarą atvažiuoti. Kai papasakojau mamai maniau, kad ji supras, nes visada buvo jaunatviška, su ja galėdavau pasikalbėti kaip su drauge... Bet nustebau dėl jos reakcijos.

Ji ėmė aiškinti, kad visi vaikinai galvoja apie tą patį ir kad visi jie vienodi... Toks įspūdis, kad mes susitikę tuoj šoksim į lovą! O juk visai nėra pagrindo manimi nepasitikėti: nevaikštau į vakarėlius, todėl nesu grįžusi namo išgėrusi, visada pranešu, kai žadu grįžti vėliau ir t.t.

Nesuprantu, kodėl ji manimi nepasitiki. Kaip ją įtikinti, kad tas atvažiavimas - tikrai nieko blogo?

ATSAKYMAS: pakalbėkim, kas vyksta mamos galvoje. Tu papasakojai jai apie savo bendravimą internetu su vaikinu, nes esate ne tik mama ir dukra, bet ir geros draugės.

Tu nesi sulaužiusi duoto žodžio ir visada laikydavaisi namuose priimtų taisyklių, pavyzdžiui, pareiti ar perspėti, jeigu kur nors pasilieki. Staiga mama, išgirdusi apie jūsų susitikimą, labai susijaudina, visa įsitempusi šneka, kad vaikinams tik viena galvoje. Tau tarsi perkūnas iš giedro dangaus.

Aš manau, kad kiekvienai mamai neramu dėl savo dukters, planuojančios pasimatymą su nepažįstamais žmonėmis: rūpinamasi, kad neatsitiktų kokia nors nelaimė, kad jos dukra nebūtų per daug patikli ir nenukentėtų dėl savo jaunatviško idealizmo, kad nepaskubėtų įsimylėti ir nebūtų įskaudinta.

Gal tavo mama įsivaizduoja tave esant jaunesne ir naivesne, negu tu esi. Tačiau, jeigu tau dar ir aštuoniolikos nėra, tai ji tikrai už tave atsako ne tik morališkai, bet ir prieš įstatymus. Jeigu tau būtų dvidešimt vieneri ar trisdešimt dveji ir ji reguliuotų, su kuo tu turi bendrauti, tada reikėtų susimąstyti…

Bet dabar toks rūpestis yra nenuostabus. Tau labai skaudu ir sunku, nes tu pasijutai pažeminta tokio nepasitikėjimo ir tokios reakcijos iš mamos. Ką gi, mama tave labai nuvylė. Tu jautiesi kontroliuojanti padėtį, neketini elgtis neapdairiai. Tai – tavo stipriosios pusės.

Ko gero mama kol kas negali patikėti, kad tu tokia subrendusi. Ir nesistenk jos perkalbėti, kad tu neturi jokių nutrūktgalviškų ketinimų, nes tau vargu ar pavyks ką nors iš anksto įrodyti.

Pažiūrėk, juk kai mes einame į parduotuvę, tai neturime įeidami kasininkei ar apsaugininkui įrodinėti, kad nieko nepavogsime. Mes įrodome, kad nepavagiame, tik išeidami iš parduotuvės, nieko nepavogę. Kitokio būdo įrodyti nėra.

Mamos paprastai išgirsta visas blogas istorijas, atsitikusias kitoms mergaitėms ir iš jų padaro išvadas, kad šios istorijos atsitinka dažniau, negu gerosios istorijos. Gal tavo mama yra pati nusivylusi jaunystėje ir ji dabar tiesiog prisiminė, kaip buvo sunku, kaip blogai, kad jos niekas neįspėjo kaip elgtis, nesustabdė, neapgynė.

Todėl ji dabar stengiasi taip aršiai saugoti tave. Kita vertus, mama nujaučia, kad turi tau mažiau įtakos ir jau nebegali „užrakinti tavęs namuose”, nes tu jau gerokai paaugusi. Mamos irgi pasitaiko perlenkia lazdą auklėdamos. Būk kantri ir diplomatiška, nepablogink jūsų santykių.

Ji nenurims tol, kol nepamatys tavęs grįžtančios iš susitikimo gyvos, sveikos ir galbūt patenkintos nauja pažintimi.

Rašykite ir klauskite psichologės el. paštu psichologija@delfi.lt.



Atsakymai pasirodys DELFI gatvės rubrikoje „Psichologas pataria”.

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis