Mano dienoraštis: populiarumo kaina

Turi nuolat būti geros nuotaikos, neparodyti liūdesio, kas rytą nepatingėti padaryti dešimt atsispaudimų ar anksčiau atsikelti, kad pasidarytum makiažą. Žinoma, negalima pamiršti pasirūpinti balintais dantimis, įdegusia oda ir šukuosena.

Atėjęs į mokyklą turi užsibarikaduoti nuo aplinkinių ir neprisileisti žmonių, kuriems rūpi tavo asmenybė. Taip draugužiai, tokia populiarumo kaina.

Populiariausi moksleiviai yra tie, kurie lengvai bendrauja, atrodo žvalūs, gražūs, jie seka naujausias mados tendencijas. Atrodo tie, kurie gimė „paprastais mirtingaisiais“ turi jiems tiek daug ko pavydėti: dėmesio, pataikavimo, draugų skaičiaus, išvaizdos, pasitikėjimo savimi ir taip toliau.

Tačiau ar kada bandėte pagalvoti, kodėl žmonės yra klasifikuojami į populiarius ir nepopuliarius, į normalius ir į „lochus“. Kodėl su vienais žmonės linkę bendrauti, o kitų jie vengia?

Kaltas pasitikėjimas savimi. Jeigu esi tvirtas ir nekreipi dėmesio į aplinkinių nuomonę, neabejotinai būsi tas, su kuriuo kiti norės bendrauti. Jei patiksi sau, patiksi ir kitiems. Žmonės jaučia tuos, kurie yra tvirti, kurie gali apsaugoti… Tą keistą saugumo jausmą gali suteikti balso tembras, apranga, stilius, bendravimo būdas.

Žmonės vengia tų, kurie vaikšto nusiminę, nes jie bijo užsikrėsti liūdnumu. Pagalvokite patys, su kuo jums būtų maloniau bendrauti: su susiraukusiu verksniu ar su linksmu žmogumi, kuris kasdien pakelia nuotaiką. Manau, atsakymas aiškus.

Apranga – dar vienas svarbus elementas, kuris daug pasako apie žmogų, jo nuotaiką ir stiprybę. „Fyfos“ ar „forsai“, emo ar „gotai“, „neutralai“ ar „džinglistai“ – visi jie savo stiliumi nebyliai kalba apie save ir apie tai, kaip mato pasaulį.

Vieniems pasaulis yra rožinis, kitiems juodas, tretiems jis gali būti aršus, na o ketvirtiems – formalus. Labai svarbu susikurti savo stilių ir prisijungti prie nebylaus bendravimo per aprangą.

Muzika taip pat daug ką pasako apie žmogų. Vieni klausosi komercijos (pop, R‘n‘B, hiphopo), kiti mėgsta sunkesnę muziką, treti nevengia klubinių miksų.

Mano nuomone, muzika formuoja suvokimą. Jeigu klausaisi liūdnų, lyriškų dainų, reiškia esi prislėgtas, nepatyręs laimės, neatsiskleidęs, norintis kažko, ko dar neturi. Tuo tarpu linksma ar kasdienė muzika simbolizuoja gyvenimo paprastumą ir lengvumą, klausydamas jos patinki sau toks, koks esi, tiesiog esi laimingas.

Auskarai, tatuiruotės, lankeliai ant galvos, D&G laikrodžiai ir panašūs aksesuarai taip pat kalba apie tavo charakterį ar gyvenimo būdą. Aksesuarai yra neatsiejama aprangos dalis. Jei papildo stilių.

Apie populiariuosius ir „pasikėlimą“

Populiarūs vaikinai ar merginos atrodo tokie savimi patenkinti, visad linksmi, neturintys jokių rūpesčių, jog pradedi jiems siaubingai pavydėti.

Ypač „užknisa“, kad jie visada viską gauna pirmieji, viską pasiekia, ko nori, kad mokytojai ir kiti vyresni žmonės juos pastebi anksčiau nei paprastus mokinius.

Visgi kartais reikia atsimerkti ir paanalizuoti mokyklos „dievukus“. Viskas nėra taip paprasta, kaip atrodo.

Populiarieji neturi talismano, kuris jiems visada padeda – jie viską daro savo rankomis ir protu. Taip, galbūt išvaizda ir mokėjimas bendrauti padeda išsisukti iš keblių situacijų: išvengti dvejeto dėl nepadarytų namų darbų ar pastabos į pažymių knygelę dėl pabėgimo iš pamokų.

Tačiau, kad gautų gerą pažymį ar kad jais žavėtųsi priešingos lyties atstovai, jie turi paplušėti. Turbūt niekas dar nėra gavęs dešimtuko iš matematikos kontrolinio dėl savo populiarumo. Ten vertinamos tik žinios.

Na, o kad trauktum priešingą lytį, turi sportuoti, nuolat „prisižiūrėti“, daug ir linksmai bendrauti, nerodyti liūdnumo. Visa tai atlikti nėra lengva. Mokyklos „dievukai“ įdeda daug pastangų, kad kiti jiems pavydėtų.

Kai kurie mano, jog jeigu esi populiarus būtinai būsi „pasikėlęs“. „Pasikėlimas“ - sunki liga, pasireiškianti savęs aukštinimu kitų sąskaita. Tu tampi populiarus, žemindamas kitus paprastus žmones, iš jų tyčiodamasis, juos įžeidinėdamas.

Ar tokie žmonės yra populiarūs? Daug kas jų nekenčia ir nori susidoroti. Žinoma, norai lieka norais, nes „pasikėlę dievukai“ savimi pasitiki ir jaučia palaikymą.

Jie kimba prie silpnesnių, tų, kurie negali apsiginti. „Gaidys“, „nieko vertas“, „dink iš čia, asile“ – nuolatiniai žeminimo žodžiai… Patyčias kenčiantis žmogus stengiasi pabėgti nuo jį menkinančios aplinkos, jis nepasitiki savimi, nutyla, vengia bendravimo.

Kuo labiau bandai atsiriboti, tuo, rodos, daugiau ant tavęs „varo“. Paauglystėje tai kartais baigiasi tragiškai.

Kaip ten būtų, aišku viena – reikia mokėti būti populiariu. Tai yra ne taip lengva kaip iš pažiūros atrodo. Turi nuolat „filtruoti bazarą“, neatvirauti per daug, visada būti linksmu ir aktyviu.

Kai kuriems tai išeina savaime, o kai kurie stengiasi siekti populiarumo. Bet ar verta riboti save ir vaidinti, jog esi supermenas? Galbūt geriau tiesiog būti savimi? Ne visada reikia iššokti aukščiau bambos, kad tave gerbtų ir mylėtų. Žavumas paprastume. Kartais užtenka tiesiog nuoširdžiai šypsotis ir likti savimi, kad būtum įvertintas.

Rašykite ir klauskite psichologės el. paštu psichologija@delfi.lt.



Atsakymai pasirodys DELFI gatvės rubrikoje „Psichologas pataria”.

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis