Kaip kovoti su bloga nuotaika

Ar dažnai pastebi, kad susierzini beveik be jokios priežasties arba staiga pasijauti prislėgtas/-a? Nuotaikų kaita – nuo liūdesio iki pykčio ar džiaugsmo – tavo nuolatinė būsena? Šiame straipsnyje aiškinamasi, ką mena nuotaikų svyravimas, ar tai ne rimtos ligos priežastis?

Būti paaugliu nėra lengva. Tai laikotarpis, kuomet formuojasi asmenybė, norima išbandyti viską, kuriasi žmogaus įvaizdis ir stilius. Tuomet ypač svarbu turėti draugų, būti su jais. Tėvai tampa ne tokie svarbūs, vis labiau ryškėja kartų konfliktai.

Pradėjus lytiškai bręsti, kūnas ima gaminti lytinius hormonus. Dėl šių hormonų – estrogeno ir progesterono bei testosterono – vyksta fiziniai vaikinų bei merginų kūnų pokyčiai. Tačiau kai kuriems žmonėms šie hormonai sukelia ir emocinę būseną, kuri kartais būna nevaldoma.

Daugiau nei tik prasta nuotaika

Suirzimas, greitas supykimas, bejėgiškumas ar nuobodulio jausmas gali būti depresijos ženklas.

Daugelis mano, jog depresijos apimtas žmogus yra liūdnas, bet depresija gali pasireikšti ir nepastovia nuotaika, nekantrumu, pykčiu ar visišku abejingumu.

Kai depresija neleidžia mėgautis gyvenimu arba bendrauti su kitais - tai ženklas, kad reikia pagalbos: pavyzdžiui, pasikalbėti su psichiatru, socialiniu darbuotoju, kuris padės tai įveikti.

Na, o jei kyla noras žaloti save, žinok, kad tai tikrai daugiau nei bloga nuotaika ar nuotaikų svyravimai. Jei drįsti sau sukelti skausmą, būtinai turi su kuo nors pasikalbėti.

Kaip sau padėti?

Apačioje pateikiami keli patarimai, kurie tau padės išgyventi, aki kamuoja bloga nuotaika. Galbūt tai tik paauglystės hormonų audros, tačiau jei bloga nuotaka tęsis ilgiau, susirūpink.

· Pripažink, jog nesi vienas/-a. Tu tikrai nesi vienintelis žmogus, kuris išgyvena blogą nuotaiką. Visi paaugliai su tuo susiduria ir jei jiems papasakosi savo išgyvenimus, dauguma tikrai supras, kaip jautiesi.

· Atsikvėpk. Arba suskaičiuok iki 10. Arba užsimerk ir įtempk visus raumenis pusei minutės, ypač jei esi piktas/-a ar suirzęs/-usi. Pamėgink pažvelgti į situaciją stebėtojo akimis. Paklausk, kaip jaustųsi tokioje situacijoje mama. Tau tai padės susivaldyti.

· Pasikalbėk su patikimais žmonėmis. Draugai gali padėti vieni kitiems, pripažindami, jog visus sieja panašūs jausmai.

Bendravimas su tėvais yra taip pat svarbus. Tėvai gali pasidalinti savo kovos su bloga nuotaika patirtimi. Be to, jie labiau vertins tavo mėginimą paaiškinti, kaip jautiesi, o ne eilinį trankymą durimis.

Panašiais klausimais galima kreiptis į mokytojus ir socialinius darbuotojus. Gydytojai suteiks informacijos apie tavo vystymosi ypatumus. Jausmų užsklendimas savyje tik pablogina padėtį.

· Mankštinkis. Reguliari mankšta gamina daugiau beta endorfino. Tai hormonas, kuris kontroliuoja stresą ir gerina nuotaiką. Palakstyk, pažaisk tenisą, pasivažinėk dviračiu ar pakumščiuok bokso kriaušę.

· Išsimiegok. Žinoma, tokiame amžiuje rasti pakankamai laiko net išsimiegoti yra labai sunku, tačiau pakankamas poilsis yra labai svarbus. Nuovargis tik dar labiau skatina liūdesį ir irzlumą.

· Užsiimk kūryba. Imkis kokio projekto, pradėk rašyti dienoraštį, piešk, kurk muziką. Rašymas padės lengviau sutelkti ir išreikšti mintis bei jausmus.

Nesijaudink dėl rašybos klaidų ar skyrybos, svarbiausia – popieriuje išklok mintis. Išliek savo jausmus mene.

· Išsiverk. Nereikia gėdytis verkti. Tiesą sakant, išsiverkęs, dažnas asmuo jaučiasi kur kas geriau. Tačiau jei didesnę laiko dalį paauglys jaučiasi liūdnas, suirzęs, apatiškas ar bejėgis, arba jei tiesiog nesugeba atsikratyti blogos nuotaikos - tai jau depresija. Šiuo atveju reikėtų kreiptis į socialinius darbuotojus ar gydytojus. Tinkama pagalba padės išsklaidyti pyktį ir stresą.

· Neskubėk. Jei bloga nuotaika atsiranda, regis, visai be jokios priežasties, ji lygiai taip pat greitai gali ir išnykti. Jei neigiamos emocijos persekioja nuolat arba trukdo bendrauti su draugais, tėvais, mokykloje ar popamokinėje veikloje, derėtų pasikalbėti su socialiniu mokyklos darbuotoju ar psichiatru ir išsiaiškinti, kaip konkrečiai tau pagelbėti.

Rašykite ir klauskite psichologės el. paštu psichologija@delfi.lt.



Atsakymai pasirodys DELFI gatvės rubrikoje „Psichologas pataria”.

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis