JUS PASITINKA ATSINAUJINUSI PANELĖ

Kur dingo gyvenimas šia akimirka?

Gal tema pasirodys banali ir sunkiai suprantama, tačiau norėčiau pasidalinti mintimis apie gyvenimą „čia ir dabar”. Šiuo metu mus visus supa vis daugiau informacijos, nesibaigiantis rungtyniavimas: kas daugiau, kas geriau, kas greičiau, kas sumaniau ką nors padarys.
Tas rungtyniavimas ir skubėjimas kelia neapykantą. Mes niekada nenorime pralaimėti ir nekenčiame tų, kuriems sekasi geriau, kurie yra gražesni, lieknesni, turtingesni….

Gal pasimokykime ramaus gyvenimo iš Rytų? Rytų kultūrai būdinga priimti gyvenimą nuolankiai, kaip duotybę „čia ir dabar“. Indijoje gali matyti ir skurdo, ir laimės žmonių veiduose.

Nors Vakaruose daugelis supranta, kad dvasiniai turtai yra svarbesni už materialią laimę, tačiau visgi Vakarų kultūra – tai ambicijų ir kovos, vartojimo arena.

Siekiame gerai mokytis, studijuoti prestižinę specialybę, gauti pakankamai gerai apmokamą darbą, įsigyti būstą, automobilį, keliauti po svečias šalis, atostogauti šiltuose kraštuose ir t.t.

Mes siekiame tiek daug. Kartais net nepaklausiame savęs, ko mums patiems iš tiesų reikia? Ar man reikia automobilio, nes dauguma turi automobilius? Ar man tiesiog tikrai labai jo reikia?

Kinijoje kilusi darnaus gyvenimo doktrina, į gyvenimą moko žiūrėti kaip į tėkmę. Gyvenimas tuo teisingesnis ir tuo laimingesnis, kuo mes atviresni jam. Dvi didžiausios žmogaus nelaimių priežastys – neišmanymas ir egoizmas.

Neišmanėliai tiki žiną viską, todėl neatsiveria naujovėms. Savanaudžiai pajėgia galvoti tik apie save ir stokoja meilės. Išmintingieji plačiai atveria savo namų duris, kad gyvenimas tekėtų nevaržomai.


Kokie yra neišmanėliai ir egoistai?

Neišmanėliai dažnai sakosi žiną viską ir apie viską. Tokių visažinių mes dažnai matome per televizorių, sutinkame internete ir vakarėliuose. Taip pat ir patys būname tokie.

Neišmanėliai – tai žmonės, kurie yra netolerantiški ir atmeta kitokį mąstymą. Jie „užsiblokavę“, apsišarvavę savo principais ir pažiūromis. Jiems patinka vadovauti ir nurodyti, kas yra balta, o kas yra juoda.

O juk pasaulyje viskas susipynę – yra ir baltų, ir juodų dalykų. Viskas yra marga. Žmonės, kurie siekia tapti dvasingais, nuolankiai priima dvigubą tikrovę (juoda-balta). Išgyvena kiekvieną akimirką – ar tai būtų džiaugsmas, ar kančia. Neneigia savo paties ribotumo.


Egoizmas – tai orientacija į save. Mes visi šiek tiek esame egoistai ir tai natūralu.

Mes rūpinamės savo išlikimu ir saugumu, juk nepamirštame pavalgyti, pamiegoti. Šių dienų visuomenės egoizmu norėčiau vadinti susvetimėjimą. Kas tai? Tai žmonių atitolimas, šaltumas, abejingumas.

Kodėl taip yra? Mes juk lenktyniaujame. Mes negalime būti atviri, nes mus įskaudins. Iš mūsų gali pasijuokti. Mus gali nuvilti. Vengdami nusivylimų užsidarome savo pasaulyje.

Mes nemokame nuolankiai priimti realybės. Egoistiškai saugome save nuo nelaimių, o vėliau pamatome, kad baimė kažko nepatirti sukelia dar didesnes kančias.

Kaip nebijoti gyvenimo? Paminėsiu tik kelis pagrindinius dalykus, tačiau jų yra žymiai daugiau. Remiantis Rytų išmintimi, reikia ugdyti šias savybes ir vadovautis jomis gyvenime.


1. Paprastumas.
Reikia neeikvoti jėgų niekams ir tenkintis tuo, ką turi. Nebūtini ambicingi tikslai – svarbiausia išlaikyti dvasios ramybę.

Kas iš gero uždarbio ir perspektyvių darbo sąlygų, jeigu nebeturi laiko nei sau, nei draugams ir jau dėl nuovargio nematai prasmės?


2. Jautrumas.
Reikia vengti agresyvių žmonių ir padėti tiems, kam reikia pagalbos. Daugelis mūsų bendraujame su netinkamais žmonėmis ir jaučiamės itin nepatogiai, tačiau nesugebame pasakyti „Ne“. Nuolat išgyvename įtampą.

Atsigręžkite į gamtą – ten zuikis nebendrauja su vilku. Taigi, jeigu jauti, kad tave kažkas emociškai valdo – būk jautrus ir saugok save.


3. Lankstumas.
Visos pasaulio tiesos, dėsniai reliatyvūs. Nėra absoliučios tiesos. Kai tą supranti, sugebi toleruoti ir itin priešingas nuomones. Nesiginti ir ramiai žvelgi į visumą.



4. Savarankiškumas.
Religija, politika, mada. Tai dalykai, kurie sukuria taisykles, gyvenimo ir elgesio normas. Aš esu individualus – tai mano gyvenimas nebūtinai turi būti toks, kokio tikisi tėvai, draugai ar mados vėjai.


Religija, politika, mada – turi ribas ir sukuria „bandos jausmą“. Atsakyk sau, ar esi tikras, ar tik įtikėjai, kad tai, kas esi, ir esi „Tikrasis Tu“?



5. Sutelktumas.
Reikia pripažinti kiekvienos dienos privalumus ir trūkumus bei stengtis išnaudoti privalumus. Kartais mes skubame ir esame išsiblaškę, kad net nestabtelime ir nesuprantame, kiek daug klaidų mes vis kartojame ir kartojame, kenčiame ir kenčiame. Sustok, sutelk dėmesį į save ir savo gyvenimą. Neleisk jam praeiti pro šalį.


6. Saviugda.
Paprastumas, pastabumas ir sugebėjimas atlikti tinkamą veiksmą tinkamu metu. Mes turime mylėti save, nuolankiai priėmę savus trūkumus, išnaudoti savus privalumus.


Kartais mes taip įklimpstame į kompleksus, kad pamirštame, kad turime tokių paprastų privalumų – sveikatą, gerą humoro jausmą ir kt.



7. Disciplina.
Tai – ne narvas, o gebėjimas organizuotai siekti savų tikslų. Mes turime valingai kontroliuoti savo elgesį. Jausti atsakomybę už tai, ką darome. Visi žinote, kad vien norų neužtenka – reikia dėti daug pastangų, kad norai virstų tikrove.



8. Džiaugsmas.
Tada aplanko ramus džiugesys. Gyvenimas bendruomenėje ir jutimas, kad esi atskira visumos bangelė. Tu nuolankiai priimi gyvenimo duodamą patirtį – nesipiktini, jeigu kas nepavyksta, ramiai priimi ir išsiskyrimo skausmą, ir liūdesį, ir ligą, ir mirtį.


Kaip išmokti nuolankiai gyventi? Gal pradėk „čia ir dabar“? Kokia nauda, jeigu tu nuolat piktinsiesi vienu ir kitu bei eikvosi be prasmės savo neįkainojamas jėgas. Linkiu vidinės ramybės ir išminties.

Sėkmės, meilės ir kantrybės.

Visada Jūsų ir su Jumis

Rasa Kuodytė – Kazielienė

Rašykite ir klauskite psichologės el. paštu psichologija@delfi.lt.

Atsakymai pasirodys DELFI gatvės rubrikoje „Psichologas pataria”.

Mano išsaugoti straipsniai