Kaip apsaugoti save, kai tėvai barasi

Tikriausiai buvai ne kartą, o gal net 20 kartų susiginčijęs su tėvais dėl drabužių, namų darbų, draugų, komendanto valandos ar ko nors kito. Tačiau kur kas labiau prislėgtas/-a jautiesi, kai tėvai barasi tarpusavyje.

Normalu, kad tėvai kartais nesutaria vienas su kitu ar pasibara. Jie gali nesutarti dėl tokių svarbių dalykų kaip jų karjeros, finansai ar reikšmingi šeimos sprendimai.

Jie gali susiginčyti ir dėl visai nereikšmingų smulkmenų – pavyzdžiui dėl to, ką valgys pietums arba kada grįš namo.

Kartais nesutariantys tėvai išlieka ramūs ir duoda vienas kitam progą išsikalbėti ir būti išgirstiems. Tačiau dažnai kvaili nesutarimai virsta rimtais barniais, dėl kurių tu jautiesi įskaudintas/-a.

Kodėl tėvai barasi?

Kai tėvai barasi, tau gali kilti įvairių minčių: kodėl jie rėkia vienas ant kito? Ar tai reiškia, kad jie nebemyli vienas kito? Ar jie išsiskirs?

Kai girdi tėvus barantis, lengva padaryti skubotas išvadas. Tačiau dažniausiai barniai yra tik priemonė tėvams „nuleisti garą“ po sunkios, nesėkmingos ar įtemptos dienos – panašiai kaip tada, kai tu bariesi su jais.

Lygiai taip pat kaip ir tu, nepatenkinti vienas kitu tėvai gali rėkti, verkti ar sakyti dalykus, kurių iš tiesų neturi omeny. Daugelis žmonių kartais praranda savitvardą. Tad jei tavo tėvai barasi, neskubėk galvoti, kad tai šeimos krizė.

Normalu tėvams kartais susibarti

Normalu, kad žmonės turi skirtingas nuomones, jausmus ar požiūrius. Kalbėjimasis apie šiuos skirtumus yra pirmas žingsnis susitaikymo link.

Šeimoje labai svarbu mokėti pasakyti kitiems tai, kaip jie jaučiasi arba ką galvoja, net tada, kai nuomonė yra kitokia.

Kartais nuomonių skirtumai būna labai dideli, kyla ginčai. Dažniausiai šie ginčai baigiasi greitai, tėvai atsiprašo ir susitaiko, o šeimos gyvenimas pradeda vėl tekėti įprasta vaga.

Kai tėvų barniai nueina per toli

Tačiau kartais, kai tėvai barasi, atsiranda per daug įtampos: imama rėkti ir šaukti, apsivardžiuoti, sakyti žiaurius dalykus.

Nors kai kurie tėvai taip elgiasi, tai nėra normalu. Namiškių negalima žeminti ar įžeidinėti, negalima šaukti ant jų.

Kai kurių tėvų barniai tampa nevaldomi: stumdomasi, mėtomi daiktai, mušamasi. Net jei nei vienas žmogus nebūna fiziškai sužeistas, barnis akivaizdžiai būna nuėjęs per toli… Jei vienas iš tėvų grasina, baugina, tai jau labai blogai…

Šeimos krize galima pavadinti tokius tėvų barnius, kai vienas iš jų grasina sužeisti save, grasina nusižudyti, grasina palikti kitą, grasina sunaikinti kito nuosavybę.

Šie dalykai niekada negali būti pateisinami. Kai kova tampa fizine ar naudojami grasinimai, svarbu išmokti apsaugoti save nuo tokių pykčių priepuolių.

O kaip tu?

Daugeliui sūnų ir dukrų sunku klausytis, kai tėvai šaukia vienas ant kito, nemalonu matyti juos nusiminusius ir nesivaldančius – argi tėvai nėra tie, kurie turėtų šeimoje demonstruoti ramybę, brandą ir susivaldymą?

Kiek šie barniai paveiks tave priklausys nuo to, kaip dažnai jie vyksta, kokie triukšmingi jie būna ir ar tėvai barasi prie svetimų žmonių.

Barnio metu gali labiau nerimauti dėl vieno kurio iš tėvų. Natūralu jaudintis, kad vieną iš tėvų labai įskaudins kito sakomi žodžiai. Gal nerimauji, kad vienas iš tėvų gali supykti taip, kad nebesusivaldys?

Tau neramu, kad kas nors gali būti sužeistas? Visas šis emocinis ir psichinis stresas gali sukelti skrandžio skausmą, norą išsiverkti, baimę. Tokie tavo jausmai suprantami, kai aplink vyksta konfliktas.

Jei tėvai barasi dėl tavęs, tai gali dar labiau liūdinti. Daugelis žmonių tokioje situacijoje gali klaidingai pagalvoti, kad jie yra kalti dėl kilusio barnio. Tačiau tavo tėvų konfliktai niekada nėra tavo kaltė.

Jei tave tikrai vargina tėvų barniai, gali tapti sunku užmigti ar mokytis. Tokiu atveju vertėtų pakalbėti su vienu ar abiem tėvais apie jų elgesį.

Jie gali net nesuprasti, kaip tave tai liūdina, kol nepapasakosi jiems, kaip tave veikia jų barniai.

Jei tavo ar tavo pažįstamo šeimoje barniai nueina per toli, papasakok apie tai kam nors. Pokalbis su giminaičiu, mokytoju, psichologu ar bet kokiu suaugusiuoju, kuriuo pasitiki, gali labai padėti.

Kartais tėvų kivirčai gali tapti tokie nevaldomi, kad jie žeis ne tik juos, bet ir kitus šeimos narius. Jei taip nutiktų, papasakojimas apie tai kam nors iš šalies padės laiku suteikti pagalbos tavo šeimai.

Šeimos nariai gali išmokti išklausyti vienas kitą ir kalbėti apie savo jausmus bei skirtumus, nekeldami balso.

Pagalbos gali suteikti ir psichologai bei socialiniai darbuotojai. Nors santykiams pakeisti prireiks nemažai darbo, laiko ir pastangų, šeimos visada gali išmokti geriau sutarti ir gyventi laimingiau, jei to nori.

Rašykite ir klauskite psichologės el. paštu psichologija@delfi.lt.



Atsakymai pasirodys DELFI gatvės rubrikoje „Psichologas pataria”.

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis