Lieknėjimo manija - nesileisk užvaldoma

Ankstesniame straipsnyje rašiau apie tai, kaip stipriai bandome
  • įtikti kitiems . Lieknėjimo manija – tai kažkas panašaus į siekį būti tobulu. Šis straipsnis apie šiuo metu itin sureikšminamą išvaizdą.
  • Kiekvieną dieną matome televizijos gražuoles, žurnalų bei laikraščių puslapiuose besišypsančias lieknas manekenes, jas supa žavūs, liekni vaikinai.

    Televizija, žiniasklaida perša mintį, jog tobulas žmogus privalo būti lieknas. Tai tiesiog sąmoningai ir nesąmoningai lemia mūsų požiūrį į save, savo kūną. Dažnai lyginame save su lieknais manekenais/-ėmis ir jaučiamės netobuli, siekiame kiek galėdami tobulinti savo kūno linijas.

    Šiame straipsnyje aprašysiu lieknėjimo keliamą grėsmę asmenybei, pasitikėjimui savimi, tavo individualumui ir išskirtinumui.

    Šiuo metu aplink visi vartoja, jau ir Lietuvoje gausu nesveiko maisto. Maistas dažnai pasotina ne tik fizinį alkį. Mes jaučiame ir alkį, kuris nesusijęs su maistu – dėmesio, jaudulio, paguodos ir meilės alkį.

    Visas gyvenimas pradeda suktis apie maistą. Maistas padeda malšinti ir emocinį alkį. Juo užkemšame nepasitikėjimą savimi, kitais, blogą nuotaiką, nusivylimą. Maistu mariname neįvertinimo jausmą, beprasmybės arba vienatvės liūdesį.

    Tačiau aplinkoje tik ir girdime, kad kiekvienas turi skaičiuoti kūno masės indeksą. Kodėl? Ir dėl sveikatos, ir dėl to, kad būtume liekni…

    Bulimijai būdingi persivalgymai, kurių metu trumpam pajuntamas atsipalaidavimas. Pajutus kaltę dėl persivalgymo, išsivemiama. Šis elgesys tampa nevaldomas ir liguistas.

    Valgoma, kai jaučiami įvairūs pojūčiai ir slegiantys jausmai. Jausmai susitapatina su alkiu. Tuomet viskas (ar nuovargis, ar nerimas, ar pyktis, ar vienišumas, ar nuobodulys, ar skausmas, ar sutrikimas) yra malšinamas maistu.

    Besaikis rijimas ir vėmimas tampa įprastu elgesiu, o maistas – narkotikais. Kaip keičiasi asmenybė? Manau, kad ir taip aišku, kad žmogus priklausomybę nori nuslėpti nuo kitų.

    Sergantieji pradeda slapukauti, jaučia gėdą ir kaltę dėl to, ką daro. Prarandamas sugebėjimas kontroliuoti savo gyvenimą, todėl neretai puolama į neviltį, depresiją.

    Pasireiškia irzlumas ir atsiribojimas nuo žmonių, o ypač – šeimos. Prarandama tikroji savastis. Bulimijos aukos kaip ir anoreksijos pernelyg nori būti tobulos, siekia atitikti visus „žurnalinius“ standartus.

    Anoreksijai yra būdingas badavimas. Šiuo atveju siekiama tobulumo ir griežtai save kontroliuojama. Nors „anoreksija“ reiškia alkio nebuvimą, tačiau šį sutrikimą turintys žmonės jaučiasi nuolat išalkę.

    Pasikeičia nuotaika, atsiranda liūdesys, irzlumas, pesimistiškumas, apatija, pasireiškia nuolatinis svajojimas apie maistą.

    Jaučiamasi gerai tik tada, kai krinta svoris, o jeigu nepavyksta to pasiekti pasireiškia graužatis, juntamas menkavertiškumas ir kaltė.

    Liekna ir nepavojinga?

    Žinoma, kad lieknesni žmonės sulaukia daugiau dėmesio iš priešingos lyties atstovų. Valgymo sutrikimai – merginų liga. Merginos lieknėdamos praranda esminius dalykus - savigarbą ir meilę sau bei pasitikėjimą savimi.

    Stereotipiškai pradeda įkūnyti keliamus visuomenės reikalavimus – jos tampa lieknos, pasyvios, silpnos ir degančios noru įtikti. Merginos (ir ne tik) numetusios šiek tiek svorio sulaukia pagyrimų ir dėmesio iš kitų.

    Sąmoningai ar nesąmoningai pasirenkamas etalonas – liekna ir nepavojinga. Tai tarsi reiškia, kad ji užims mažai erdvės ir nesimaišys po kojomis. Tokie išsireiškimai gal skamba grubokai, bet valgymo sutrikimai lemia asmenybės silpnumą. Asmenybė nebevaldo savo gyvenimo ir ieško tik pritarimo, kad ji graži, puiki, liekna.

    Ką daryti, jeigu nebevaldai savęs?

    Turi suprasti, jog bulimija ir anoreksija – tai tavo priešas, turi sąmoningai apsispręsti, stengtis įveikti. Tai sunku padaryti ir siūlyčiau kreiptis į specialistus (Lietuvoje veikia Valgymo sutrikimų centras).

    Jeigu problema nebus sprendžiama, rizikuojama sveikata. Šeima ir draugai gali atrodyti kaip priešai, bandantys priversti daryti tai, ko nenori. Paklausk savęs, jeigu lieknumas yra toks puikus dalykas, kodėl tu jautiesi nusilpusi/-ęs, blogos nuotaikos, išgyvenanti/-s daugybę neigiamų vidinių jausmų.

    Svarbu išmokti priimti savo skirtumus ir ieškoti kitokio išskirtinumo, neapsiribojant tik kūno svoriu. Gal tu moki piešti, dainuoti, šokti, puikiai išmanai matematiką, rašai įspūdingus rašinius ir kt.?

    Ieškok savyje stipriųjų pusių, kurios skatintų pasitikėjimą savimi. Svajok apie veiklas, bet ne apie svorį. Svarbu kritiškai vertinti kitų pastebėjimus, nuomones.

    Suprantama, kad visuomenės spaudimas didelis – tai draugas/-ė kažką tarsteli, tai mokykloje tyčiojasi. Visgi gyvenimas priklauso tau ir tik tau. Tik tu atsakai už jo kokybę. Aišku, sportas ir sveika suderinta mityba yra svarbu. Tik tai neturi virsti pagrindiniu ir vieninteliu gyvenimo tikslu.

    Linkiu pamilti save ir nuolat tobulėti.

    Sėkmės, meilės ir kantrybės

    Visada Jūsų ir su Jumis

    Rasa Kuodytė – Kazielienė

    Rašykite ir klauskite psichologės el. paštu psichologija@delfi.lt.



    Atsakymai pasirodys DELFI gatvės rubrikoje „Psichologas pataria”.

    Parašyk Redakcijai

    Sekite mus:

    Prenumeruok

    Naujienlaiškį

    Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis