Nevaidink aukos!

Susidurti su vienokiomis ar kitokiomis problemomis tenka visiems. Vieni kovoja, kiti puola į paniką, treti tampa abejingi. Kartais mes pasiduodame problemoms ir jos užgriūna kaip lavina. Kaip nesuskysti, kai viskas krenta iš rankų, kaip netapti auka?

Šiame straipsnyje trumpai aptarsime aukos sindromą ir pabandysime ieškoti šios problemos sprendimų.

Tikriausiai visiems teko bent kartą gyvenime pagalvoti, kad visas pasaulis nusistatęs prieš mus. Jaučiame, kad viskas, ką bedarome, nesiseka ne dėl mūsų, o dėl kitų kaltės. „Jeigu mokytojas nebūtų nusiteikęs priešiškai, būčiau gavęs teigiamą pažymį už šį kontrolinį“, „jeigu ne draugai, tai nerūkyčiau ir nevartočiau alkoholio“, „jei tėvai nerėktų, aš būčiau jiems malonus/-i“… Nori kaltinti kitus dėl savo nesėkmių? Tuomet tu jautiesi aplinkybių auka. O aukos yra silpnos ir pasmerktos nesėkmėms.

Aukos labai lengvai įsižeidžia, nuolat kaltina kitus, nuolat verkšlena ir skundžiasi, greitai supyksta ir pasako ar padaro dalykų, dėl kurių vėliau gailisi, laukia, kad viskas savaime susiklostys taip, kaip jos nori.

Aukos sindromas apsaugo mus nuo iniciatyvos ir atsakomybės. Pasirenkamas lengviausias kelias – pasikliaunama aplinkybėmis, kaltinami aplinkiniai ir aplinkybės, laukiama, kol viską padarys kiti. Tikriausiai teko susidurti su žmonėmis ar net ir patiems būti tokiems, kurie skundžiasi, bet nieko dėl savo nelaimių nedaro.

Kaip nugalėti aukos sindromą?

Ši „liga“ išgydoma. Tiesiog reikia suvokti, kad pasaulis nėra tau nepalankus ir kad tai yra tik tavo kaltė, jog sureikšmini nesėkmes. Tu tikrai negimei po nelaiminga žvaigžde, tau pats/-i sau įteigei, tu tikrai ne prastesnis/-ė ir ne geresnis/-ė už kitus, todėl gali imtis veiklos, kuri padės tapti laimingu/-a.

Mes visi siekiame tobulumo. Gyvenime ištinka ir nesėkmių, reikia su tuo susitaikyti. Nesėkmės atveju reikia blaiviai pažvelgti į situaciją yra itin sunku. Norisi pateisinti save, guosti, apginti save, nurodant, kad kiti, o ne tu klysti.

Svarbu iniciatyva ir noras veikti bei įveikti kliūtis. Svarbu prisiimti atsakomybę už savo pasirinkimus. Juk ne draugai ir ne aplinkiniai lemia tavo gyvenimą, o tik tu pats/-i.

Auka dažnai vadovaujasi savo jausmais, o ne blaiviu protu. Ji nuolat išgyvena nusivylimą, nes visgi gyvenimas nesisuka vien apie jį/ją, o kaltinimai ir nuolatiniai skundai bei bloga nuotaika pabosta net patiems ištvermingiausiems ir geriausiems draugams.

Mes negalime kontroliuoti visų dalykų, kurie mus supa. Mes negalime pasirinkti gimimo vietos, tėvų, aplinkinių elgesio su mumis. Galime visą gyvenimą skųstis, kad gimėme ne toje šeimoje, ne toje šalyje, esame ne tokie gražūs kaip kiti ir t.t.

Yra tik vienas dalykas, ką mes tikrai galime kontroliuoti – savo reakciją į tai, kas mums atsitinka.

Turime nubrėžti ribas tarp to, ką galime ir ko negalime kontroliuoti. Mes galime švaistyti savo energiją, reaguodami į patyčias, praeities klaidas („jeigu būtų, tai būtų...“) ir kita.

Kaltindami kitus mes taip pat švaistome savo energiją. Priimti nesėkmes kaip pergales nėra lengva, tačiau tik tai išmokus galima patirti vidinę ramybę ir valdyti savo gyvenimą. Išmokti su šypsena žvelgti į daugelį dalykų, kurių tiesiog negali pakeisti.

Mes norime būti visų mėgiami, turėti draugų, tačiau iš esmės mes net nepagalvodami tampame net priklausomi nuo kitų. Mes baiminamės kitokių veiksmų nei imasi daugelis, bijome išsiskirti iš savo draugų ir taip jaučiamės aukomis, nes tampame bejėgiai būti savimi, išreikšti save.

Tai nugalėti nėra lengva. Tam reikia daug ryžto. Kartais mes užsikrečiame kitų gyvenimo ir mąstymo būdu, taip pamiršdami save. Kas tau svarbu? Ką tu nori keisti?

Manymas, kad pakeisi pasaulį, yra nerealus. Tačiau tame pasaulyje turi surasti dalykų, kuriuos tu gali kontroliuoti. Kai pajunti, kad tavo veiksmai kažką lemia, pajunti vidinę jėgą, kad tu gali.

Sunku pirmą kartą ištarti: „Ne“. Atsisakyti draugų siūlomos cigaretės ar alaus? Nelengva. Po atsisakymo, tu gali būti atstumtas/-a. Kartais naudinga išbandyti tiek save, tiek kitus, draugystę. Jeigu draugai tave priima tokį/-ią, koks/-ia esi, įsiklauso į tave, jie priims tave ir be cigaretės, alkoholio.

Tvirtas apsisprendimas ir veikimas - svarbus vaistas nuo aukos sindromo. Daugeliui žodis „auka“ nelabai patinka, tačiau šiais laikais mes vienaip ar kitaip patenkame į reklamos, interneto, žiniasklaidos, televizijos „vergijos“ liūną. Kartais manome, kad mes patys sprendžiame, bet iš tiesų esame įtakojami kitų. Kaip netapti auka?

Pabandyk atsakyti sau, kiek tu kontroliuoji ir valdai savo gyvenimą, ar aktyviai sprendi problemas, ar tiesiog kaltini tėvus, mokytojus, dėstytojus, draugus?

Drąsiai priimti savojo gyvenimo iššūkius nėra lengva. Bet pabandyti verta.

Sėkmės, meilės ir kantrybės.

Visada Jūsų ir su Jumis

Rasa Kuodytė – Kazielienė

Rašykite ir klauskite psichologės el. paštu psichologija@delfi.lt.



Atsakymai pasirodys DELFI gatvės rubrikoje „Psichologas pataria”.

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis