Kai viskas gerai, bet vis tiek liūdna

Daugeliui teko patirti šį jausmą: nors viskas klostosi gerai, net puikiai, tačiau vis tiek kankina keistas nerimas ir liūdesys. Ypač jeigu mąstome apie meilės reikalaus, santykius, partnerystę. Kodėl taip jaučiamės? Į šį klausimą gali būti daug atsakymų, tačiau dažniausiai lieka tik daug klausimų.

Su paaugliais kalbant apie draugystę, daugelis nurodė, kad būna tokių momentų, kad lyg ir viskas gerai: šaunus vaikinas, rūpestingas, sąžiningas, kultūringas, romantiškas ir t.t., tačiau štai santykiuose kažkas tampa ne taip. Konkrečios priežasties lyg ir nėra.

Panašiai vaikinams atsitinka su merginomis. Viena vertus ji tiesiog tobula, tačiau vis kažko trūksta…

Tas trūkumas prasiveržia bumbėjimais, kaltinimais, ašaromis, įvairiais nesusipratimais, nekalbadieniais, apgaudinėjimu. Kas tai?

1. Žmogus turi patirti nors šiek tiek įtampos, nerimo

Nors manome, kad įtampa ir nerimas nėra naudingi jausmai, tačiau šiek tiek įtampos ir nerimo padeda mums suvokti, kad gyvename, o ne tik egzistuojame. Poroms reikia konfliktinių situacijų, nesutarimų, nes tik tada du žmonės suvokia, kad jie skirtingi, skirtingai mąsto, turi skirtingus lūkesčius, planus ir kita.

Nors mes manome, kad mylinčios poros nesipyksta, jie vienas kitą supranta be žodžių, jų nuomonės daugeliu atžvilgiu sutampa… Nežinau kaip jums, bet man tai skamba nerealiai. Kyla įtarimas, kad santykiuose tiesiog daug nutylima, viskas kaupiama, nenorint „sugadinti“ santykių.

Pykčiai, konfliktai ir nesutarimai nėra „gadinimas“, jeigu mes juos išsprendžiame mes artėjame prie geresnio vienas kito pažinimo, o tai palengvina bendravimą ir stiprina tarpusavio jausmus. Ne veltui sakoma, kad nėra nieko blogiau, kaip nuobodulys, todėl santykiuose reikėtų vengti būtent jo.

2. Kartais mes patys nežinome, ko norime

Tai tikriausiai irgi jums pažįstama. Kai patys nežinome, ko norime, pradedame iš kitų reikalauti įvairių dalykų (pvz., einame pasivaikščioti - netinka, tada einame į kiną – ne toks kinas, o mintis tokia – geriau būtume tik pasivaikščioję ir t.t.).

Taip nesuprasdami savo norų, mes klaidiname ir erziname kitą žmogų savo neapsisprendimu. Merginos ar vaikinai mėgsta sakyti: „Jis/ji pats/-i turi suprasti, ko aš noriu!“.

Atsakymas vienareikšmiškas – joks žmogus be žodžių negali suprasti, ko tu iš tiesų nori. Svarbu atsakyti pirmiausia sau, ko tu iš tiesų nori „čia ir dabar“. Tokie neapsisprendimai išvargina porą ir santykiai tampa jau nebe tokie malonūs.

3. Monotonija arba rutina

Nereikia ypatingų pastangų: nebūtina šokti iš lėktuvo su parašiutu, nardyti giliuose vandenyse ir kt. - tačiau poros santykiuose svarbu, kad būtų įvairovės. Viena mergina sakė, kad jai pabodo su draugu vaikščioti nuolat pas jo draugus į svečius. Iš pradžių buvo smagu, tačiau, kai tai tapo rutina, pradėjo varginti ir slėgti.

Tai pakenkė jų tarpusavio santykiams. Vaikinas nesuprato problemos, nes anksčiau viskas buvo gerai. Mergina taip pat tiksliai negalėjo pasakyti, kodėl ją tai erzina, nes vaikino draugai tikrai šaunūs.

Taigi, nauji patyrimai, nauja nuveikta veikla kartu itin suartina poras. Monotonija ir rutina gali sugadinti net ir pačius nuostabiausius santykius ir vėl bus neaišku, kas gi čia blogai, nes lyg ir viskas gerai.

4. Atvirumo ir nuoširdumo trūkumas

Kai poros atvirai ir nuoširdžiai bendrauja, jos pastebi, kad ir problemų neatsiranda. Kartais mes baiminamės, kad mums draugas/-ė nepritars, todėl daug ką nutylime.

Neišsakydami atvirai savo nuomonės, mes kaupiame viską savyje. Merginos ir vaikinai į klausimus „kas blogai“ dažniausiai atsako, kad viskas gerai, bet išraiškinga kūno kalba: sukryžiuotos rankos, sučiauptos stipriai lūpos, nusuktos į šalį akys ir nesibaigianti tyla - išduoda, kad kažkas visgi blogai.

Slėpti savo nuomonę ar norus nėra lengva, todėl kūnas parodo, kaip jam sunku tai laikyti savyje, bet mes vis tiek išdidžiai laikomės. Ką daryti, kai kita pusė nebebendrauja?

Nors kartais siūloma juokauti, tačiau jeigu žmogus yra užėmęs gynybinę poziciją, humoras gali dar labiau sustiprinti jo gynybą. Puikiausias pasirinkimas - tiesiog pasakyti, kad palauksi, kol jis/ji norės atvirai ir nuoširdžiai pakalbėti, nes tau nemalonu, kai aplinkui tvyro nežinomybė.

Sunku paaiškinti visas nesusipratimų priežastis, tačiau bandžiau perteikti dažniausiai pasitaikančius santykių nesklandumus. Linkiu jums tokių santykių, kuriuose ir geri, ir blogi dalykai būtų aiškūs ir sprendžiami. Nieko nėra blogiau už nežinomybę. Vaistas nuo santykių „negalavimų“ – nuoširdus ir atviras bendravimas bei tarpusavio supratimas, viens kito priėmimas tokių, kokie esame iš tiesų.

Sėkmės, meilės ir kantrybės.

Visada Jūsų ir su Jumis

Rasa Kuodytė – Kazielienė

Rašykite ir klauskite psichologės el. paštu psichologija@delfi.lt.



Atsakymai pasirodys DELFI gatvės rubrikoje „Psichologas pataria”.

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis