Kai santykiai pakvimpa paraku

Geriau šuo aviganis, nei draugas avigalvis...Kur gi ne... O vis tiek dėl visokių niekų pikta ir, atrodo, jei galėtum – savo pasakų princui pirštus nukapotum. Tikrai nesiruošiu šiame straipsnyje kabinti feministinių makaronų ir rašyti apie kovą su vyriška gimine, greičiau norėčiau šiek tiek ironizuodama pasidalinti mintimis apie kovą su nusivylimu!

Sakoma, kuo mergina dažniau dejuoja naktį, tuo mažiau zyzia dieną, bet kai nedarai nei vieno, nei kito, už tai „atsiima“ ne tik šaldytuvas, bet ir geriausios draugės.

Kai vaikinas supykdo tave, užsidarai mažame nervų rate ir sukiesi tarp keturių emocijų: pykčio, savigraužos, pasitenkinimo savimi ir taikos. Ratas sukasi nuolatos. Ir kuo puikiausiai žinote - nepasiseks tam, kuris, kelis kartus apsisukus ratui, sugalvos taikytis būtent tada, kai esi pykčio stadijoje.

Pyktis

Kaupėsi kaupėsi debesys ir kad prasidėjo! Lietus, kruša, akmenimis apsimėtėm...

Jis – smulkus parazitas, suėdęs tau gyvenimą. Bandai rasti priežastį, kokių velnių iš viso su juo prasidėjai ir ką jame radai. Be abejonės, būtinai ištrini visas savo niekšelio nuotraukas (Juk tarp jūsų viskas baigta!)ir štai čia jau neapsieisi be draugių.

Telefonas, „Skype“ – karštoji linija. Tokia jau nerašyta taisyklė, pirmiausiai tavo pykčio protrūkį atlaikys jos, tavo draugės, kurios lyg šventosios vaidilutės be jokios abejonės dar įmes pora malkų į tavo pykčio židinį, patvirtindamos kiekvieną tavo prakeiksmą mylimojo adresu ir būtinai primindamos, kas neteisus buvo tikrai jis.

Pastaba. Vaikine, jei jau pamatei savo merginos draugę kur nors mieste, veriančią tave žudančiu žvilgsniu, matyt, rimtai prisivirei košės. Draugių akys niekada nemeluoja!

Savigrauža

Ašaringoji ponia, pagalvėlių karalienė… Gerai „išsikrovus“ emocijos ima blėsti ir po truputį piktoji ragana virsta mažyte nuskriausta mergaite.

Atrodo, nenori nieko, tik numirti. Įsijungi kompiuterį ir konstatuoji sau depresiją.Tampi visiškai priklausoma nuo softo: nenuleidi akių nuo telefono (gal tas žioplys paskambins), iš šiukšliadėžės ištrauki pykčio stadijos metu išmestas žioplio nuotraukas.

Atsigulus ant lovos ir spoksant į lubas, atrodo, jog ant pilvo tau guli „spanielis“ ir gaila, kad, kai atsikeli, „spanielis“ atsikelia kartu su tavimi.

Prasideda paranoja, jog sustorėjai. Ir jei ne butelis vyno, tai bent jau avarinė saldainių dėžutė, liūdnos melodramos bei kalnai servetėlių vieni svarbiausių ritualinių atributų, mat gerai išsirėkus, norisi paverkti.

Tada atrodo, jog tik tu viena pasaulyje esi tokia nelaiminga. Pradedi analizuoti, kas kaltas, o kas teisus, ieškoti priežasčių, kartais net kaltinti save. Šios stadijos metu verta vengti visko, kur gali pamatyti savo atvaizdą...

Graudu, kai pasižiūrėjus į veidrodį jame matai į tave spoksantį mamutą. Raudonos akys, paburkę paakiai, iki pat kaklo nusileidę lūpų kampučiai. „Nesivaipyk – kale!“ – norisi išrėkti.

Pastaba. Depresija – tai kada įsijungus internetą nežinai, ko ieškoti.

Pasitenkinimas savimi

Kai verkti pabosta, po truputį norisi išlįsti iš sušnirpštų vienkartinių nosinaičių olos ir vėl gyventi visuomeninį gyvenimą. Pradėjus nuo pasisėdėjimo su draugėmis vėl grįžta noras puoštis, mokytis, linksmintis...

Draugėms guodžiant dėl įvykusio konflikto piktai urzgi, kad tau nusišvilpt į tai, kas buvo ir kas dar gali tarp jūsų būti, juk stiprios moterys būna stiprios, net ir tada, kada jos silpnos.

Pradedi suvokti, kad tokių merginų su panašiomis meilės istorijomis kaip ir tu, pasaulyje yra milijonai. Juk esi ne ką prastesnė: išgyveno jos – išgyvensi ir tu!

Būtinai puošiesi „marmurine” veido išraiška ir iš visų jėgų kovoji savo labui. Pradedi daug mąstyti apie tai, ko nori ateityje, atsiranda naujų tikslų ir siekių. Atrodo, jog jei dar truputį pasistengtum – užkariautum pasaulį.

Bet, kaip sakoma, jei turi vieną princą, tai prisistato dar begalė, o jei neturi nei vieno, tai nei vienas ir nesirodo, bet, matyt, nėra ko stebėtis. Entuziazmas trykštantis iš tavęs greičiau kelia pavydą moterims, nei žavi vyrišką giminę.

Pastaba. „Marmuras” ant tavo veido - tai tokia psichologinė būsena, kai ne tik nerodai jokių emocijų, bet ir esi pasiruošusi pramušti kakta bet kokią sieną!

Hipiška taika

Ir tas prakeiktas smalsumas! Nesvarbu, ar bent vienos stadijos metu bendravai su savo princu. Būtent prasidėjus ketvirtajai - nuo smalsumo per kūną net eina šiurpuliukai.

Grįžta romantiški prisiminimai, ir net tie, kurie buvo ne itin gražūs pasidaro savotiškai mieli. Vėl kyla susidomėjimas vyrais... Vis dažniau šypsaisi ir jautiesi geriau. Tokia tyra, mažutė, lengvutė, tad savaime suprantama nustembi, jei užlipus ant svarstyklių šios rodo tą patį, nejaugi nustojai kankintis?

Aišku, kad kaip ir kiekviename kare – galiausiai tenka taikytis. Jei netyčia perėjusi visas stadijas sugalvoji atnaujinti santykius, tai belieka tik barstyti ryžius, ir rėkti „valiooo!!!“ Lai šaudo fanfaros!

Mylimojo užklupta tokios būsenos, vėl tampi geranoriška, stačia galva nerti į santykius pasiruošusia mergina. Kaip Alisa iš stebuklų šalies būni įsitikinusi, kad tavo vieninteliam Ozo šalies burtininkas suteiks ir proto, ir širdį, ir drąsos... O ratas anksčiau ar vėliau pradeda suktis iš naujo...

Pastaba. Svarstyklės, tai moterų nuotaikos matuoklis. Jei užlipi ir rodyklė pakrypsta dešiniau – nuotaika greitai subjursta.

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis