Kam tarnauja agresija?

Tikriausiai pastebėjote, kad vieni žmonės naudoja agresiją kitų atžvilgiu: verčia išklausyti, manipuliuoja, skelbia draugystės ultimatumus, o kiti - linkę bėgti nuo jaučiamos agresijos. Kaip mums elgtis, kad netaptume nei smurtautojais, nei aukomis? Kaip rasti balansą?

Agresyvūs žmonės dažnai yra intensyvesni. Jie gali būti drąsūs, tačiau jų drąsa gali virsti pasipūtimu. Jie nuolat pabrėžtinai stengiasi parodyti sau ir kitiems galį kažką laimėti, įrodyti.

Tai išduoda, kad jie yra valdomi stipraus netikrumo jausmo. Jie dažnai sukuria savo įvaizdį – mėgina neigti baimę, siekia įveikti švelnius jausmus. Jie nuolat demonstruoja savo stiprybę, dažnai pernelyg atkreipdami į save dėmesį.

Šie žmonės pasižymi šiurkštumu ir žiaurumu. Kartais jie tiesiog kupini puikybės, arogancijos ir savimanos. Dažnai demonstruoja savo tuštybę, tarsi būtų nugalėtojai.

Kai visa tai, ką paminėjau, daroma nuolat, tokie žmonės griauna tarpusavio santykius ir sunkiai susidraugauja. Aplinkiniai mato, kad jų asmenybės - dirbtinis įvaizdis.

Nuolat siekdami dominuoti, atkreipti į save dėmesį, jie susiduria su panašiais žmonėmis ir nuolat konkuruoja. Jų gyvenimas tampa nuolatiniu kovos lauku. Tikriausiai teko susitikti tokių žmonių, kurie nuolat siekia dominuoti, atkreipti į save kitų dėmesį.

Kartais jie būna lyderiais ir jų pavyzdžiu seka kiti, kartais jie būna tiesiog išsišokėliai. Lyderių agresyvumas tampa norma ir tai dažnai pasireiškia įvairiose grupuotėse.

Išsišokėliai dažnai pastebi, kad jų elgesys netinkamas, bando prisitaikyti prie grupės, tampa veidmainiais.

Puolamieji žmonės – tai tie, kurie mėgina įveikti silpnumą, demonstruodami ne puolimą, o priešingai – baikštumą, atsargumą ir bailumą.

„Puolamuosius“ taip prislegia bloga patirtis, jie padaro tokias triuškinančias išvadas, kad „bėga nuo problemų“. Jie stengiasi išvengti tikrovės, kuri yra grėsminga.

Jie bijo visų ir visko, tampa itin nepatiklūs, tikisi iš kitų vien priešiškumo. Dažnai šie asmenys tampa itin kritiški, pernelyg įžvalgūs, iš karto mato menkiausią klaidą, visur ieško sąmokslų. Jie tampa teisėjais. Šie žmonės dažnai būna blogi partneriai dėl savo kritiškumo.

Pavyzdžiui, mergina draugauja su vaikinu, kuris nuolat kritikuoja jos bent kokį elgesį, šukuoseną, aprangą, jos drauges ir kt. Tai tampa pagalių kaišiojimu į ratus. Ši nuolatinė kritika siejama su nepatikėjimu savimi ir kitais.

Kritiški asmenys yra dažnai pernelyg pavydūs. Jie gyvena užsisklendę, nesprendžia iškilusių problemų, nenoriai teikia džiaugsmą kitiems ir patys nemoka džiaugtis. Jiems net itin skaudu, kai kiti džiaugiasi.

Kaip išlaikyti pusiausvyrą tarp agresijos ir pasyvumo?

Agresyvūs žmonės sunkiai perpranta savo elgesio priežastis. Agresyvumas kyla iš vidinio netikrumo, nesaugumo jausmo. Šiam žmogui svarbu parodyti, kad nebūtina visuomet elgtis priešiškai ir gynybiškai.

Pavyzdžiui, draugas jautriai reaguoja į pastabas ir nuolat ginčijasi, kad jis teisus, o tu ne. Šiam draugui sunku pripažinti, kad ne visada jis yra teisus. Taigi, nors ir kaip sunku tai būtų padaryti, bet draugui reikia parodyti, kad jis klysta.

Jo gynybiškumas kyla iš nepasitikėjimo tiek savimi, tiek kitais. Reikia bandyti parodyti, kad gyvenime nėra vienos ir neginčijamos tiesos. Viena tiesa vienu metu būna labiau priimtina nei kita.

Taip palaipsniui jis pradės priimti ir kitų žmonių nuomonę. Geriausia patirtis – kai žmogus mokosi iš savo klaidų - nukenčia pats nuo savo agresyvaus elgesio. Pavyzdžiui, jaunuolį nuolat atleidžia darbdaviai dėl jo agresyvaus, nemandagaus elgesio su klientais – po kurio laiko jis supras, kad jo elgesys yra jam kliūtis siekti tikslų.

Baikštumas irgi yra neigiamas dalykas. Žmogus baiminasi tikrovės, nesprendžia problemų. Jis neišreiškia savo jausmų ir dažnai juos pateikia kitiems kaip kritiką. Kritika jiems atstoja priešiškumą.

Kritiškomis pastabomis jis įgyja galią priešintis. Tik kritika, kaip žinote, būna konstruktyvi ir nekonstruktyvi. Baimės atveju ji dažnai yra itin subjektyvi ir nepagrįsta.

Pavyzdžiui, tavo vaikinas tau prieštarauja, kad tu draugauji su netinkamomis ir nepatikimomis draugėmis. Tu reikalauji argumentų, o jis neturi, ką atsakyti, tačiau vis tiek teigia savo nuomonę apie jų nepatikimumą.

Šiuo atveju yra svarbu išsiaiškinti, kur jis mato problemą. Kai vaikinui bus „atmerktos“ akys ir jis priims tikrovę tokią, kokia ji yra, tik tada jis supras, kad visgi pasaulis nėra toks priešiškas jam.

Gyvenime reikia siekti pusiausvyros tarp agresijos ir pasyvumo. Tvirta asmenybė moka ir laimėti, ir pralaimėti. Dėl pralaimėjimo ji netampa baikšti, bet ir toliau gyvena, rizikuodama patirti ir sėkmę, ir nesėkmę.

Daugiau susiklausymo, pagarbos vienas kitam, tada nebus nei agresijos, nei pasyvumo.

Sėkmės, meilės ir kantrybės.

Visada Jūsų ir su Jumis

Rasa Kuodytė – Kazielienė

Rašykite ir klauskite psichologės el. paštu psichologija@delfi.lt.



Atsakymai pasirodys DELFI gatvės rubrikoje „Psichologas pataria”.

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis