PSICHOLOGAS PATARIA: pykstamės iki muštynių

KLAUSIMAS: mes su vaikinu draugaujame jau metus. Esame visada kartu, nuo pat ryto iki pat vakaro. Kuo toliau, tuo labiau pykstamės dėl smulkmenų (pradedant valgymu prie kompiuterio, baigiant muštynėmis). Man 16, jam 19 metų.

Aš nebenoriu būti nuo jo priklausoma, visada jam padedu, darau viską, kad tik jam butų gerai, o jis - lyg siena. Padėkite man išspręsti šią problemą. Mes kasdien susipykstame, tačiau be jo, atrodo, gyvenimas sugrius.

ATSAKYMAS: yra dėl ko susirūpinti. Ir aš susirūpinčiau, būdama jūsų kailyje. Žmonės yra priklausomi vieni nuo kitų, visi yra susiję nematomais draugystės, meilės, pomėgių, verslo ir kitokiais ryšiais. Jeigu žmonės nebūtų vieni nuo kitų priklausomi, jie tiesiog nebebūtų žmonėmis.

Yra netgi specialus angliškas terminas, kuris lietuviškai išvertus skambėtų kaip „prisirišimas”. Dėl to, kad esi prisirišusi ir bijai, kad nebegalėsi be jo gyventi, dar nereiškia nieko tragiško. Kai esi įsimylėjusi, visada baisu prarasti mylimą žmogų.

Taip pat baisu, kad gels širdį, kankins maudžiantis ilgesys ir vienatvė, bus nejauku ir beprasmiška tam tikrą laiką. Kartais net atrodo, kad atėjo tarytum kokia mirtis. Ir tikrai, santykių pabaiga panaši į mirtį. Žmogus išgyvena ir labai gedi, praradęs mylimąjį. Tačiau fizine prasme mirtis neateina. Žmogaus kūnas nenumiršta, tai jo siela išgyvena atsiradusią tuštumą bei vidinę mirtį.

Bet mano susirūpinimą sukėlė kitokie dalykai, aprašyti tavo laiške, nors apie tai parašei labai trumpai. Poros pykstasi, taikosi ir vėl pykstasi. Laikui bėgant, atsiranda galimybė išgyventi skirtingas pažiūras, skirtingus norus ir skirtingą pasaulio matymą.

Toks skirtumų tarp merginos ir vaikino atradimas sukelia konfliktus ir nesusipratimus, barnius ir nuoskaudas. Bet jūsų poroje vyksta kova - pavyks ar nepavyks priversti vienam kitą ką nors daryti, pavyzdžiui, valgyti virtuvėje, arba ko nors nedaryti.

Jūsų kovą jau turime vadinti tikru karu, kuriame naudojamos tokios priemonės kaip muštynės. Būna, kad vaikinas skriaudžia merginą ir naudoja prieš ją fizinę jėgą. Tačiau pasitaiko ir merginoms būti agresyvioms bei naudoti fizinę prievartą arba smurtą vaikino atžvilgiu. Tai labai rimtas pavojingų santykių ženklas, kuris rodo, kad vienas poros dalyvis santykiuose ieško savo įsitvirtinimo, skriausdamas ir žemindamas kitą.

Tada visai nesvarbu, dėl ko kilo konfliktas, dėl ko jūs susipykote. Žymiai svarbiau, kaip tu ir tavo draugas bandėte tą konfliktą išspręsti. Jeigu jūsų santykiuose atsirado pavojingi kurio nors veiksmai, belieka tik užjausti kitą ir iš visų jėgų padrąsinti nutraukti tokius santykius.

Jeigu draugas jau tris kartus klūpėjo prieš tave ant kelių ir prisiekinėjo, kad „tai” nebepasikartos, labai rimtai susirūpink. Jeigu jis abejingas jūsų santykiams, nesistenk per daug aukotis.

Jis suaugęs, jam devyniolika, jis yra atsakingas už savo veiksmus ir už tai, kaip jūs draugaujate tikrai ne mažiau, o daugiau negu tu. Tau reikia keistis, nebeleisti su savimi taip elgtis.

Gijimas nuo per stiprios ir kankinančios priklausomybės šiek tiek panašus į pergyvenimus, metus rūkyti. Pradžioje būna labai sunku nepasiduoti ir nepradėti vėl rūkyti. Palaipsniui palengvėja.

Daugiau būk su draugais, nes būti dviese nuo ryto iki vakaro – tikrai vargina. Prisimink, ką mėgsti veikti ir kuo užsiimti. Palaikyk daugiau socialinių kontaktų, tarkis su draugėmis, kalbėkis su artimaisiais, kaip jie pasielgtų tavo vietoje.

Daugiau mokykis, lankyk kokius nors kursus, domėkis pasauliu. Kartais jame galima rasti atsakymų į tai, kas tau rūpi. Tau reikės jėgų ir palaikymo atsitiesti ir gyventi toliau.

Rašykite ir klauskite psichologės el. paštu psichologija@delfi.lt.



Atsakymai pasirodys DELFI gatvės rubrikoje „Psichologas pataria”.

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis