PSICHOLOGAS PATARIA: „mama neleidžia susitikti su draugu iš interneto“

KLAUSIMAS: man 15 metų, jau senokai manyje tūno noras būti saugia, jaustis mylima ir mylėti. Tačiau yra kelios bėdos: pirma, aš ganėtinai kaistas žmogus - galiu vienu metu juoktis su draugais, bet viduje stūgauti iš liūdesio ar nuoskaudų. Kartais tie paslėpti jausmai išsilieja. Kartais aplinkiniai stengiasi man padėti, tačiau aš, nenorėdama jų skaudinti, liūdinti, atsiriboju.

Po tokios įžangos galiu papasakoti, kas išties man neduoda ramybės. Turiu draugą, kurį pažįstu jau 1.5 metų. Su juo man svarbiausia bendrauti ir jausti, kad rūpiu jam. Problema ta, kad jis gyvena už 300 km nuo manęs. Bendravimas telefonu nėra visapusiška draugystė, tad norime susitikti.

Vos apie tai užsiminiau mamai, ji pasiuto. Jos nuomone, taip aš parodau savęs nevertinimą, elgiuosi kek*iškai.

Šiaip esu „auksinis“ vaikas, man prikišti galima nebent kiek gruboką charakterį, bet šiaip mokausi geriausioje mokykloje, kokią tik galima rasti, pažymiai geri, nesitūsinu ir nedurniuoju kaip kiti paaugliai.

Kas mamą verčia man drausti keliauti pas draugą? Juk jo tėvai patvirtintų, kad tikrai viskas bus gerai. Kodėl ji neleidžia man džiaugtis?

ATSAKYMAS: atrodo, kad parašei šį laišką vienu atokvėpiu, vienu prisėdimu, pagauta emocijų. Iš laiško matyti, kad kaip rašai, taip ir jautiesi: esi apimta pačių stipriausių jausmų.

Pabandykime aptarti, kas su tavimi vyksta ir pagalvoti, kaip elgtis. Pamini esanti keistas žmogus. Aš suprantu, ką tu turi galvoje. Draugų rate linksminiesi ir juokauji, o širdyje raudi ir draskaisi nuo nuoskaudų? Trokšti šilumos ir švelnumo, bet negali susilaikyti, neįkandusi ar neatstūmusi net artimų bičiulių.

Aš manau, kad nesi keistas žmogus, greičiau keistai jautiesi, neatpažįsti savęs, netelpi savame kailyje ir todėl labai kenti. Kadangi jausmų ir nuotaikų pasikeitimas toks staigus, tai tiesiog nebespėji susigaudyti, kas su tavimi darosi. Paaugliai tokias būsenas vadina „čiuožiančiu stogu”, „pragaru viduje” arba „vaikščiojimu lubomis”.

Tokiu metu būna nelengva sutarti nei su bendraamžiais, nei su tėvais. Įsivaizduok, kaip įkaista atmosfera, kai vienoje vietoje atsiranda daugiau jaunų žmonių. Tikras cunamis.

Kai esi tokia pažeidžiama, tada stengiesi kuo ilgiau gyventi savo svajonių pasaulyje, nes ten saugiau.

Sveikinu, kad turi artimą susirašinėjimo draugą, kuris tave supranta ir palaiko. Kaip suprantu, jums dar neteko pasimatyti ir susipažinti akis į akį. Čia ir prasideda rūpesčiai.

Vienas iš jų toks: tavo fantazijose susikurtas draugas ir tas tikrasis žmogus greičiausiai yra du skirtingi žmonės. Nes savo svajonėse galima nupiešti tokį draugą, kokio labiausiai nori.

Bet ar svajonių „piešinys“ ir tikrasis žmogus bent kiek panašūs - klausimas. Žinau, kad susinervinsi tai skaitydama.

Noriu pateikti tokį pavyzdį. Mokytojas atsineša į klasę uždengtą augalą ir klausia, koks tai augalas. Vienas mokinys pasakys, kad ten - ramunė, kitam pasirodys, kad ten – morka, trečias gi įsivaizduos, kad augalas panašus į rožę.

Kiekvienas susikurs savo fantazijose tokį augalą, koks jam ateina į galvą. Bet nenustebk, kad atidengus mokytojo atneštą vazoną, paaiškės, kad ten – čiobrelis, o gal gyslotis.

Taip yra ir su žmonėmis. Kol nepažįsti žmogaus, gali įsivaizduoti jį tokį, kokio reikia. Aš nesakau, kad tavo draugas – blogas žmogus, nes to nepažįstu, bet aš tikrai žinau, kad jis kitoks, negu tu įsivaizduoji.

Ką tu apie jį dar žinai? Gal tu pažįsti jo draugus? O gal tau teko pasikalbėti su jo tėvais? Kas jam trukdo rasti kelią pas tave? Kaip jis paaiškino, kad negali atvažiuoti?

Na, įsivaizduok, kad jūs susitiksite ir nerasite bendros kalbos. Kaip tada elgsiesi?

Tavo mama tave nervina, nes mano, kad merginai nedera vykti pas nematytą vaikiną pirmai. Gal ji buvo auklėta griežtai, o gal ji pati jaunystėje patyrė, kas yra išdavystė ar skriauda, ir dabar visaip stengiasi tave sulaikyti?

Gal ji kaip ir kiekviena mama nori apsaugoti dukrą nuo atsitiktinių lytinių santykių, nuo ligų ar nėštumo. Svarbiausia, mamos trokšta savo sūnus ir dukteris apsaugoti nuo sielos traumų, kurios mažiau matomos, tačiau kur kas sunkiau gyja.

Aš tavo vietoje svarstyčiau susitikti pusiaukelėje kelioms valandoms, kad abu parodytumėte pastangas susitikti ir abu įveiktumėte dalį jus skiriančio atstumo. Jeigu jau manai, kad jis tave vertina ir myli, tai surask jam pastogę pas savo draugus ar gimines, kai jis atvyks tavęs aplankyti. O jeigu trūks plyš pati nutarsi vykti, susiorganizuok sau nakvynę pas kokią nors pažįstamą merginą tame mieste. Turi pasirūpinti, kad būtum saugi ir tave galėtų pasiekti artimieji.

Kadangi rašai, kad esi pavyzdinga mergaitė, galėtum daugiau laiko leisti su draugais, kartais nueiti į vakarėlius pas savo pažįstamus, daugiau bendrauti, padaryti kokį nors naudingą darbą. Tada nebus taip tuščia ir viena, belaukiant susitikimo su virtualiu draugu.

Rašykite ir klauskite psichologės el. paštu psichologija@delfi.lt.



Atsakymai pasirodys DELFI gatvės rubrikoje „Psichologas pataria”.

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis