PSICHOLOGAS PATARIA: „ar yra man skirtasis?“

KLAUSIMAS: turiu problemėlę. Man 16 metų. Jau 2-3 metus negaliu sudėlioti savo minčių. Prieš metus išsiskyriau su draugu, pradėjau bijoti, kad galiu visą likusį savo gyvenimą praleisti viena... Vis galvoju, kad nepavyks sukurti šeimos ir turėti mylimą žmogų šalia...

Iš visokių pasakojimų, kad savo mylimą žmogų gali sutikti bet kuriame pasaulio kampely, imu abejoti, kaip gali žmogus surasti savo antrą pusę, kai beveik neišeina pasilinksminti...

Noriu, kad patartumėte, kaip atsikratyti blogų minčių, kad galėčiau gyventi ramiai.

Net sugalvojau nueiti pas būrėją, kad ji man papasakotų apie tolimesnį mano gyvenimą, tačiau nedrįstu to padaryti... Nenoriu išgirsti to, ko bijau labiausiai...

ATSAKYMAS: yra toks posakis - baimės akys didelės. Tai reiškia, kad tavo problema tau atrodo neįveikiama ir niekada nepasibaigsianti, nes tu savo problemą matai per „baimės akis“. Kai tau šešiolika, tai įsivaizduoju, kaip baisu nuo minties likti visą gyvenimą vienai.

Ką gi, prieš metus išsiskyrei su vaikinu. Suprantu, kad po išsiskyrimo priverkei ne vieną nosinę, prabudėjai ne vieną naktį, išklausei ne vieną liūdną dainą. Visaip stengeisi suprasti, kas atsitiko, kas sugadino jūsų santykius, kas kaltas, ko dabar griebtis.

O dabar pradėjai bijoti vienatvės. Tave ypač vargina, kad nuolat apie tai galvoji.

Pasirodo, tu iš tų žmonių, kurie tiki pranašystėmis ir burtais. Tu netgi bijai, kad būrėja tau išburs vienišą visą tavo likusį gyvenimą.

Ar nematai, kad pati sau jau savotiškai išsibūrei tokį likimą? Pati susigalvojai, kad neturėsi draugo, šeimos, vaikų. Jeigu taip galvosi, taip ir elgsiesi gyvenime, kad su niekuo daugiau nesusipažintum ir nesusidraugautum.

Tada ir būrėjos nebereikia. Tu pati reguliuoji savo likimą. Tau reikia save „atburti“, kitaip tariant išsklaidyti savo pačios įsikalbėjimą.

Kas tau pasakė, kad tu neturėsi draugo. Ar senelė taip kartojo, ar tėtis, kai supykdavo dėl tavo sukeltos netvarkos, pagąsdindavo. Svarbūs žmonės, norėdami mus paauklėti, dažnai tik išgąsdina.

Žinoma, nepaprasta save „perprogramuoti“. Galima pabandyti taip. Imk naują storą sąsiuvinį linijomis. Kiekvieną dieną tris kartus po septyniolika minučių rašyk nesustodama savo mintis, kurios tave kankina.

Per tas minutes negali sustoti, turi laiko tik perversti puslapį. Negali rašyti iš eilės tris kartus. Reikia rašyti ryte, po pamokų ir vakare. Negali rašyti didelėmis raidėmis, turi užpildyti kiekvieną eilutę.

Nežinau, kiek tau prireiks dienų. Kai prirašysi visą sąsiuvinį, pamatysi, kad palengvės. Tokių priemonių turėtų pakakti.

Rašykite ir klauskite psichologės el. paštu psichologija@delfi.lt.



Atsakymai pasirodys DELFI gatvės rubrikoje „Psichologas pataria”.

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis