Mūsų vidiniai demonai ir gyvenimo prasmė

Gyvenime dažnai susiduriame su įvairiomis situacijomis, kurios mus išmuša iš vėžių. Mes pasijuntame tokie silpni, sugniuždyti, sutrypti, vieniši, bejėgiai.

Tačiau išoriniai netikėtumai ir problemos nėra tokios sunkios kaip nesusikalbėjimas su savimi, nesuvokimas, ko išties trokštame.

Šiame straipsnyje aptarsiu vidinius mūsų demonus – vidinius konfliktus. Kodėl jie kyla ir kaip juos nuraminti, kad netaptume patys sau priešais.

Vidiniai sunkumai – tai vidinės žmogaus problemos: abejonės (pvz., sunku apsispręsti – ar rūkyti, ar ne), neryžtingumas (pvz., bijai rizikuoti ir nutyli savo nuomonę, kad tik kitiems patiktumei), nerasta išeitis (pvz., nusprendi viską palikti savieigai, tačiau vis tiek nerimauji, o kaip toliau bus), problemos sprendimo nebuvimas (pvz., nusprendi nutylėti ir nepykti, kad draugas tave negražiai išvadino viešai, kaupi viduje savo problemas).

Vidiniai sunkumai dažnai būna nesunkūs, jeigu žmogus tiksliai žino, ko jis nori, ką jam daryti. Sunku tiems, kurie sunkiai suvokia, kas jie tokie ir ko iš tiesų nori gyvenime.

Daugiau pasimetimo išgyvena nesavarankiški ir nuo kitų priklausomi asmenys. Išlaisvink save ir vidiniai sunkumai palengvės. Aišku, jie neišnyks...

Asmenybės krizės – ilgai trunkantys asmenybės gyvenimo periodai, kuriems būdingi sunkūs psichologiniai pokyčiai. Tai pačios sunkiausios asmenybę kankinančios situacijos. Jas dar skirsto į raidos, neurotines ir traumines krizes.

Raidos krizės – tai mūsų perėjimas iš vienos raidos pakopos į kitą, jos yra natūralios ir neišvengiamos. Iš kūdikystės į vaikystę, iš vaikystės į paauglystę, iš paauglystės į jaunystę, o iš jaunystės į suaugusiojo gyvenimą, o vėliau į senatvę.

Šie etapai - išbandymai mums. Juk puikiai žinote, koks chaosas išgyvenamas paauglystėje. Kūnas keičiasi ir nuotaikos keičiasi akimirksniu, tu nežinai, kas darosi su tavimi.

Norisi kovoti už kažką, su kažkuo, nori, kad pasaulis pasikeistų – tėvai, mokytojai, draugai ir visuomenė būtų kiti.

Raidos krizės neišvengiamos, bet jas irgi reikia išspręsti, įsisąmoninti. Kartais žmogus gali „užstrigti“ vienoje raidos stadijoje ir visą gyvenimą kartoti klaidingus veiksmus.

Pavyzdžiui, neradęs savo tapatumo jaunuolis – gali visą gyvenimą blaškytis tarp darbų, naujų meilės romanų ir kita, bet vis nejausti to savo esminio pasitenkinimo, kuris svarbus, kai žinai, kad tai tavo gyvenimas, tavo kelias.

Neurotinės krizės būdingos žmonėms, kurie nesupranta savo esminių poreikių ir juos tenkina neadekvačiai. Tai dažnai būna asmenys, kuriems nuo vaikystės stigo meilės ir saugumo. Jie nesijaučia saugūs. Meilės trūkumas sukuria liguistą jos troškimą.

Tai ir nuolatinės pavydo scenos, nemokėjimas paleisti kito žmogaus, grasinimai kitiems, noras kontroliuoti kitų gyvenimus ir nuolatiniai priekaištai arba nuolatinis verkšlenimas ir kt.

Tai žmonės, kuriems sunku suprasti, kodėl jie taip elgiasi. Ką daryti?

Gal skambės banaliai, bet reikia ieškoti savyje atsakymo – ko man trūksta, ko man taip reikia, kodėl aš taip pykstu?

Trauminės krizės – tai krizės, kurias tu mažiausiai gali valdyti. Tai ir sunki liga, ir avarija, ir artimo žmogaus žūtis, ir įgyta negalia, ir dalyvavimas karo veiksmuose, ir fizinės, seksualinės prievartos patyrimas ir kt.

Šias krizes sukelia išorinės aplinkybės – nevaldoma stichija, likimas arba kiti žmonės. Jas būtina spręsti, tačiau čia dažniausiai jau reikalinga specialisto pagalba. Ypač kalbant apie esminius gyvenimo pokyčius, kurie itin traumuoja asmenybę – patirta prievarta, nepagydoma liga, negalia ir kt.

Gyvenimo veiksmų krizė („nežinau, kaip toliau gyventi“). Ši krizė dažnai būna praradus tai, kas buvo labai svarbu žmogui, pvz., artimo žmogaus mirtis, išsiskyrimas su mylimuoju/-ąja ir kt.

Gyvenimo tikslų krizė („nežinau, dėl ko gyventi“). Ši krizė dažna, kai nepasiekiami norimi tikslai, vieną kartą, trečią kartą bandai – nepavyksta ir nuleidi rankas, pajunti, kad viskas blogai ir nėra tikslo dėl ko stengtis.

Galimas vaistas - pozityvus mąstymas. Reikia nesėkmes paversti tik mažais trupinėliais sėkmės kelyje. Nesakau, kad nesėkmės tavęs neskaudins. Skaudins, bet ne taip.

Gyvenimo prasmės krizės („nežinau, kam gyventi“). Ši krizė lydi žmogų visą gyvenimą, nes tai sunkiai suvokiamas amžinas egzistencinis (t.y. gyvenimo prasmės) klausimas. Atsakymas visiems labai individualus.

Pasiūlymas - įvardinti kiekvienos akimirkos prasmę. Jausti prasmę – kodėl mokaisi, kodėl dirbi, kodėl draugauji su draugais, kodėl myli būtent tą žmogų.

Tik savaip įprasminus gyvenimą, gyvenimas tampa malonus ir reikšmingas. Galima skaityti daug filosofinių knygų, klausytis kitų žmonių gyvenimų istorijų, bet tai nepagelbės suvokti savo gyvenimo prasmės – turime susikurti ją patys.

Kai kuriems gyvenimas gali atrodyti neprasmingas ir nieko tokio. Kiek žmonių, tiek nuomonių ir tiek prasmių.

Kai tiek daug pastaraisiais mėnesiais kalbama apie ekonominę krizę, linkiu spręsti ne tik finansines problemas, bet ir vidines krizes.

Išdrįskite pažvelgti iš arčiau ir giliau į savo vidinius demonus – vidinius konfliktus.

Sėkmės, meilės ir kantrybės,
Visada Jūsų ir su Jumis
Rasa Kuodytė-Kazielienė

Rašykite ir klauskite psichologės el. paštu psichologija@delfi.lt.

Atsakymai pasirodys DELFI gatvės rubrikoje „Pasaulis ir aš”.

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis