Diagnozė: meilės vergas

Ar buvo, jog taip įsimylėjai, kad atrodė kojomis nesieki žemės? Kai negalėjai nei valgyti, nei miegoti, per kūną lakstė šiurpuliukai... O gal taip buvo ne kartą? Jei tokią būseną dievini ir sieki jos, nepriklausomai nuo partnerio/partnerės savybių ir savijautos, diagnozė aiški – tu meilės vergas.

Ne, tai nėra mirtina, nors gal ir nepagydoma, liga… Vis dėlto ši liga pavojingesnė meilės vergų aukoms.

Jis Laurai nešė gėles, keliais aplink ropinėjo, tačiau, kai perdėta meilė jai jau buvo skersai gerklės ir ši pasiūlė skirtis, prasidėjo visos linksmybės... Jis daužė jos langus, rašė laiškus, siuntė gėles, grasino... Tai tęsėsi pusę metų diena po dienos.

Merginai buvo beprasidedanti paranoja, jog jis ir vėl kabinėsis, ji pradėjo jaustis kalta dėl to, kad nemylėjo jo, net norėjo kreiptis į psichologą, nes tokia meilė buvo per sunki jos gležniems pečiams.

Tačiau praklūpėjęs po Lauros balkonu pusmetį vaikinukas staiga rado kitą balkoną, po kuriuo tūnoti. Langus daužė jos klasiokei, gyvenusiai kitapus gatvės. Visi vienbalsiai pasakytų – „nesveikas“!

Išvada: meilės objektas iš tikrųjų nėra svarbus, svarbi įsimylėjimo būsena.

Nesinori eiti toliau

Matyt, pagrindinė meilės vergų problema yra ne pati jų meilė, o tai, kad šie „užsiciklina“. Pasinerdami į savo fantazijas ir matydami santykius per savo susikurtą prizmę, šie gerokai atitrūksta nuo realybės.

Jei vergą palieka, šis jaučiasi kaip iš balkono iškritęs, ir tada prasideda... Vieni meilės vergai save „realizuoja“, sėdėdami namuose ir nepaliaujamai raudodami, kiti puola grasinti ir jų neurotiška meilė pasireiškia agresija.

Dar kiti tiesiog būna įkyrūs ir visaip bando buvusį partnerį/partnerę išprovokuoti pokalbiui, tačiau nori girdėti tai, ką nori, o ne tai, kaip yra.

Štai Kristina, ji negalėjo gyventi be intrigų. Ji mylėjo vieną po kito, mylėjo be atsako, mėgo rašyti, todėl visus tris punktus sugebėjo labai greitai suderinti. Apie ją neprisimenu nieko, tik amžinas ašaras ir grasinančius meilės laiškus jam ir visoms, kurios prie jo prieidavo bent per dešimt metrų.

Kažkada neištvėrusi paklausiau, kodėl ji nepasišneka su jai patinkančiu žmogumi ir viso neišsiaiškina. Atsakymas mane labai nustebino: „O tu žinai, man patinka kankintis“.

Netekau žado. Aišku, jei patinka kankintis - pirmyn, bet su savimi į liūną bandyti nusitempti kitą žmogų - beveik nusikaltimas.

Išvada: meilė gali atimti protą ir iš mąstančio žmogaus, o jei dar esi su „lyriniais nukrypimais“...

Sekso vergas

Apsimetęs meilės vergu... Dar viena įdomi žmonių rūšis, tyliai bet dažnai pasireiškianti visuomenėje.

Net seksas be meilės, pačio akto metu skatina jausti psichologinį ryšį su partneriu/partnere. Kai ryšio nėra bendraujant, kai kurie jį išmaino į ryšį sekso metu.

Psichologų teigimu, žmogus nuolatos išgyvena vienatvės jausmą ir būtent mylėdamasis jis paprasčiausiu būdu sugeba to jausmo išvengti.

Viskas gerai būna tol, kol nepraeina susijaudinimas. Jam dingus – žmogus ir vėl jaučiasi vienišas.

Dėl to, kai kurie meilės vergai patys nuolatos palaiko susijaudinimo būseną ir nori daug mylėtis tam, kad nesijaustų vieniši.

Taip kaip žmonės išmoksta vaikčioti išsišiepę ar nesikūprindami, taip pat ir meilės vergai išmoksta nuolatos geisti savo partnerio.

Martynai Deividas labai patiko, tačiau jie neturėjo bendrų interesų. Jie neturėjo apie ką kalbėtis, domėjosi skirtingais dalykais, tad pritrūkus pokalbio temų šie tiesiog puldavo vienas kitam į glėbį.

Dažnai. Tačiau ne visada „užstrigus“ pokalbiui gali su pašnekovu tiesiog permiegoti... Jiems išvažiavus savaitgaliui su palapine į gamtą, jai prasidėjo mėnesinės, dvi dienas jie gulėjo tylėdami ir žiūrėdami į dangų, Martynai teko pagaliau atsikvošėti.

Ji net buvo patikėjusi, kad yra viena tų nimfomanių, tačiau mergina buvo ne kas kitas, tik meilės vergė. Noras būti suprastai tapo stipresnis, nei noras užsiimti geru seksu. Martyna pasveiko.

Išvada: kartais pasveikstama savaime, susidūrus su realybe, kai bėgti nebelieka kur.

Ką daryti?

Jei esi meilės vergas ir tai pripažįsti, tai jau darai pažangą. Stebuklingo patarimo, kaip pakeisti požiūrį, matyt, nėra. Geriausiai padėtų kvalifikuotas psichologas arba bent jau reikėtų pasiimti popieriaus lapą ir nuoširdžiai susirašyti, kokių nori santykių ir kokiais būdais gyvenime jų bandei pasiekti. Jei iš pradžių pasibaisėsi – neišsigąsk. Vienas žingsnis – pusė darbo.

Atpažinti meilės vergą taip pat yra be galo sunku. Ne visi geros širdies vaikinai ar merginos yra neurotiški meilės vergai. Matyt, derėtų pasidomėti, kaip tavo vaikinas/mergina anksčiau baigdavo santykius.

Laura savojo taip pat klausė, tačiau neišgirdo atsakymo. Paklaustas apie savo buvusiasias šis puolė visaip agresyviai jas keikti, sakydamas iš eilės jų vardus ir pridėdamas kiekvienai kokį nors įžeidžiantį daiktavardį. Jei ir tavasis atsiliepia taip pat – bėk!

Norint palikti meilės vergą (kai matai, jog santykiai virsta psichologiniu smurtu), visų pirma reikia visiškai „nusiraminti, nesivelti į derybas ir pamokslavimus, o aiškiai ir trumpai pasakyti „ne“ ir dėti milžinišką tašką.

Jei skiriantis psichologinį smurta pakeičia fizinis – derėtų kreiptis į policiją. Pavojingiausia meilės vergui duoti bent menkiausią viltį, kad viskas gali pasikeisti. Jei jis/ji turi bent 1% galimybę vėl tapti tavo vaikinu/mergina, naudodamas/-a psichologinį smurtą – jis/ji taip ir padarys.

Išvada: pagarba vienas kitam yra svarbiausia.

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis