JUS PASITINKA ATSINAUJINUSI PANELĖ

PSICHOLOGAS PATARIA: „mano gyvenimas – nuobodybė“

KLAUSIMAS: mano gyvenimas tapo lyg nuobodus kino filmas. Namai – mokykla, mokykla – namai ir nieko daugiau. Kiti draugai randa veiklos, eina į būrelius, jau mokosi vairuoti…
Aš nežinau, kuo man užsiimti. Gyvenu mažame miestelyje, todėl veiklos čia ne per daugiausiai. Jei būna koks renginys, tai į jį nueinu, tačiau tai būna itin retai.

Patarkite, kaip ištverti tą nuobodybę, kuo užsiimti, kad namie praleistas
laikas nenueitų veltui prie televizoriaus, kad gyvenčiau įdomesnį gyvenimą?

ATSAKYMAS: panašu, kad esi praradęs/-usi gyvenimo prasmę. Tai gali būti paauglystės amžiaus krizė. Niekas nedomina, nedžiugina, neįkvepia, nuotaikos keičiasi nuo labai apatiškos ir liūdnos iki dirglios ir piktos, viduje tvyro tuštuma ir nuobodulys, abejingumas ir sunkumas.

Labai sunku būti savimi, kai apninka tokios nuotaikos. Ypač nepakenčiama, kai matai, kad draugai tai sportuoja, tai dainuoja, tai repetuoja ką nors. Tau ir jų užsiėmimai gali atrodyti beprasmiai ar beverčiai.

Tavo žodžiuose skamba ne tik ir ne tiek neturėjimas, ką veikti, kiek abejojimas, kad kokia nors veikla teikia pasitenkinimą, yra prasminga ar visavertė. Draugai juk irgi gyvena tame pačiame miestelyje, o randa įdomių užsiėmimų ir reikalų.

Kita vertus, ir mažuose, ir dideliuose miestuose populiari „nuobodžiavimo kultūra“, laikino neradimo ką veikti nuotaikos, todėl esi ne vienintelis/-ė toks/-ia.

Kadangi kankiniesi, nes supranti, kad tokia būsena nėra visiškai natūrali, tai – ženklas, kad netrukus pradėsi kažką keisti gyvenime. Reiškia, kad ši būsena truks kurį laiką, o paskui praeis. Sunku būna tada, kai augant vyksta brendimo procesai ir vaikai tampa paaugliais, jaunuoliais. Tai yra amžiaus tarpsnio krizės.

Bet gyventi ir išgyventi reikia dabar, todėl tu klausi, ką tau daryti. Man kiek sunku atsakyti, nes mažai apie tave težinau. Teks apsiriboti bendresniais patarimais.

Turėk omenyje, kad nuobodulys ar įdomumas gyventi nelemiamas vien išorinių veiksnių. Niekas kitas, tik tu gali prigalvoti, ką veikti arba kuo užsiimti. Kad gyvenimas taptų įdomus, pirmiausia, teks pasitelkti savo valią ir savo vaizduotę.

Reiktų paimti baltą popieriaus lapą ir ant jo surašyti savo pageidavimus, kaip norėtum gyventi ir jaustis, pavyzdžiui, po 3 mėnesių. Planuoti reikia realistiškai.

Gali numatyti, kad imsiesi, pavyzdžiui, savarankiškai mokytis šokti arba padarysi draugams kas mėnesį po mažą šventę, po teminį vakarėlį su egzotiškos šalies maistu.

Suplanuok, kad iš keturių šeštadienių įdomiai praleisi du, arba bent vieną. Nusipaišyk nuotaikos termometrą. Skalėje pasižymėk nulį. Žemiau nulio bus vis prastesnė nuotaika, o virš nulio – vis geresnė. Kasdien „pamatuok“ savo nuotaikos temperatūrą. Stebėk, kaip ši keičiasi.

Antra, reikia susirašyti veiksmus, kuriuos turi atlikti, kad savo planą įgyvendintum. Veiksmai turi būti daromi kiekvieną dieną. Pvz.: Šiandien per televizorių žiūrėsiu tik tokią laidą ir viskas, paskui išjungsiu televizorių. Tada išvesiu šunį. Kiekvieną dieną sužymėk, ką nuveikei ir kaip jauteisi.

Trečia. Reikia keisti maitinimąsi, naudoti vitaminus.
Ketvirta. Būtina, kad plane būtų kasdien numatytas laikas fiziniam judėjimui. Kaip juokaudavo viena mergina, net ir sergant depresija, sportuojant gaminasi endorfinai, kurie pakelia nuotaiką.

Penkta. Reikia skaityti filosofines ir kitas knygas – Nyčę, Fromą, Kafką ar kitus autorius. Daugelis autorių taip pat sprendė ir ieškojo gyvenimo prasmės, kaip dabar tu.

Šešta. Reikia bendrauti ir būti tarp žmonių. Visada atsiras, kas padės save suprasti ir prasklaidys nuobodulį. Žinau, gali atrodyti, kad neįmanoma bendrauti, nes aplinkui visi nykūs ir neįdomūs. Tada padeda ir pokalbis su artimais draugais apie susidariusią padėtį.

Septinta. Net ir labai kenčiant nuo nuobodulio, reikia sukaupti valią ir pradėti po truputį veikti. Rezultatus pajusi jau netrukus.

Rašykite ir klauskite psichologės el. paštu psichologija@delfi.lt.

Atsakymai pasirodys DELFI gatvės rubrikoje „Pasaulis ir aš”.

Mano išsaugoti straipsniai