Paskutinė išeitis – „špera” kišenėje...

Nusirašinėjimas nesensta. Tai darė mūsų seneliai, tėvai, neslėpkime, nusirašinėjame ir mes. Žinoma, tai daryti nėra pagirtina, bet kas gi belieka moksleiviui, kai kontrolinio užduotys tiesiog „bado” akis?

Iš po suolų traukiame kruopščiai pagamintą paruoštuką, moksleivių dar vadinamą „špargalke” arba „špera”.

Tai kaipgi nusirašinėja Lietuvos jaunimas? Kokiais būdais dažniausiai ir, žinoma, sėkmingiausiai nusirašoma? O galbūt, moksleiviai jau nebesukčiauja ir, vietoje „šperos” gaminimo, sąžiningai palinksta prie knygų?..

Išmokti ar nusirašyti?

Daugeliui moksleivių dilema „išmokti ar nusirašyti” yra gerai pažįstama.

Nors vieni moksleiviai vis dėlto atsiverčia vadovėlius ir sąžiningai mokosi, didžioji dalis gudruolių greitai pasigamina „šperą” ir tikisi sėkmingai ja pasinaudoti kontrolinio darbo metu. Kodėl taip yra?

Moksleiviai tam turi savų argumentų bei paaiškinimų. Vienas iš jų – laiko trūkumas. Dažnas moksleivis po pamokų traukia ne namo, o į įvairius užsiėmimus ar būrelius. Štai, vienas sportuoja, kitas groja, šoka ar dainuoja...

O vakarop, pagaliau sugrįžus namo, prisėsti prie knygų dažniausiai nebūna nei laiko, nei noro. „Nusirašinėju, nes paprasčiausiai nespėju išmokti”, – aiškino vienuoliktokas Marius. „Po pamokų einu pas korepetitorius, po to skubu į krepšinio treniruotę. Grįžęs būnu labai pavargęs, todėl nesimokau, mieliau renkuosi lovą”, – baigė pasakoti vaikinas.

Kita priežastis, kodėl moksleiviai nebijo išsitraukti paruoštukų ir nusirašinėti – tai neįdomi ir „sausa” mokymosi medžiaga, taip pat per didelis jos kiekis.

Juk išties nelengva prisiversti mokytis to, kas neįdomu. O jei dar moksleivis yra tikras, kad vieno ar kito dėstomo dalyko jam tikrai neprireiks kitais mokymosi metais, tai kam švaistyti laiką, „kalant” įvairius dėsnius, datas ar formules?

„Mokymosi krūviai mokyklose išties nemaži, ir jei laukia trys kontroliniai, tai net nesivarginu mokytis jų visų. Tiesiog vienam iš jų pasigaminu „šperą”, – tikino gimnazijos trečiokė.

Štai kita mergina sako nusirašinėjanti retai, tačiau kartais neturinti kitos išeities, nes tik nusirašydama gali gauti gerą pažymį.

Deja, daugelis moksleivių mokosi ne dėl žinių, bet dėl gero pažymio. Tai dar viena priežastis, dėl kurios moksleiviai nusirašinėja. Jiems trūksta motyvacijos ir moralės.

Daugelis stengiasi užsitarnauti gerą pažymį bet kokia kaina. Nusirašinėjimas tampa didesne vertybe, nei sąžiningas atsiskaitymas.

Tačiau taip mano ne visi: „...manyčiau, nusirašinėti yra žema. Jau geriau gauti prastą pažymį, nei turėti vien dešimtukus, kurie iš tiesų neatspindi tavo sukauptų žinių. Man įdomu, ką visi tie nusirašinėtojai darys per brandos egzaminus?” – tvirtą savo nuomonę išsakė dvyliktokas Edvinas.

„Mokiniai, kurie nuolat nusirašinėja, paprasčiausiai yra „pažymių vergai”. Juk geresnis pažymys neatneš geresnio gyvenimo”, – samprotavo vienuoliktokė mergina.

Taigi, ir vėl moksleiviais tenka iškelti sau moralės klausimą – išmokti ar nusirašyti?

„Šperos” visur ir visada

Jei jau nusprendei nusirašinėti, tai žinok, kad per amžius nesenstančios „šperos” gali tau pagelbėti. Tai tikriausiai pats populiariausias nusirašinėjimo būdas.

Jei mokslai tau pasirodė per nuobodūs, o reikiamą informaciją turi panosėje, netruksi pasigaminti didįjį pagalbininką – paruoštuką. Juk kontrolinio metu, pamiršus vieną ar kitą atsakymą, teliks tik nepastebimai žvilgtelėti į kruopščiai paruoštą „šperą”.

Tačiau kaip ir kur tą „šperą” paslėpti, kad mokytojas jos nepastebėtų, o tu galėtum nusirašyti? Tai priklauso tik nuo mokinių originalumo ir fantazijos.

„Jei nusirašinėju, „špargalkę” laikau penale. Tai labai paprastas triukas. Apsimetu, kad ieškau tušinuko arba trintuko, ir tuo metu perskaitau atsakymą”, – kalbėjo dešimtokė Diana.

Kiti moksleiviai „šperas”“ slepia po suolu arba laiko jas pasidėję ant kėdės, kad prireikus galėtų nepastebimai į jas žvilgtelėti.

Dar viena populiari vieta, kur galima slėpti paruoštukus, yra drabužiai. Dažnas moksleivis „šperą” įsikiša į megztinio rankogalį, iš kurio ją ištraukti ir nusirašyti atsakymą – vieni juokai.

Merginos nevengia paruoštukų prisitvirtinti prie vidinės sijonų pusės. „Per kontrolinį atlenkiu sijono vidinę pusę į viršų ir visi atsakymai man prieš akis. O jei prieina mokytojas, sijoną pasitaisau. Juk jis tikrai nelieps pakelti sijono”, – triuką, skirtą tik merginoms, atskleidė dvyliktokė Rasa.

Be to, jei nešiojate laikrodį, atminkite, kad „šperą” galima užkišti ir už jo.

Nusirašinėtojai nepamiršta ir batų. Paruoštuką pritvirtinę prie bato pado, jie kojas po suolu suneria taip, kad batas su „špargalke” būtų užkeltas ant kitos kojos kelio. „Nusirašinėti tokiu būdu lengva ir paprasta, galbūt tik merginoms taip sėdėti yra nepatogu”, – šį nusirašinėjimo būdą rekomenduoja vienuoliktokas Darius.

Paruoštuką taip pat galima apvynioti aplink tušinuką – rašant bus nesunku perskaityti atsakymą.

O jei mokytoja leidžia pasilikti sąsiuvinius ir knygas ant suolo, išmargink jų aplankalus teisingais atsakymais. „Šperą” taip pat galima priklijuoti prie skaičiuotuvo nugarėlės.

Devintokas Julius siūlo kitą originalų nusirašinėjimo būdą: „priklijuokite lapelį ant priešais jus sėdinčio draugo nugaros ar kedės atkaltės. Tik to nedarykite, jei jūsų mokytojas vaikšto po kabinetą kontrolinio metu“. Vaikino bendraamžė Agnė sako, kad į pagalbą galima pasitelkti net vienkartines nosinaites.

„Išmargintą nosinę laikykit pasidėję ant suolo arba delne. Reikia apsimesti, kad sloguoji ir viskas”, – savo nusirašinėjimo metodą pristatė paauglė.

Ko tik neprigalvoja moksleiviai, norėdami paslėpti savo paruoštuką ir gauti gerą pažymį. Taigi, jei kada nors nežinosi, kaip nusirašinėti, nepamiršk šių patarimų.

Kam tos „šperos”, jei yra telefonas?

Nors „šperos” vis dar „neišeina iš mados”, o būdų, kaip jomis naudotis, yra apstu, naujosios technologijos, vis dėlto turėjo įtakos moksleivių nusirašinėjimo bumui.

Vis daugiau jaunuolių vietoje paruoštuko renkasi kitus būdus. Kokius? Štai moksleiviai, turintys mobilųjį telefoną su integruota kamera, reikalingą informaciją tiesiog nusifotografuoja.

„Telefoną pasidedu ant suolo, prisiartinu nuotrauką ir viską nusirašau. Paprasta ir lengva”, – giriasi dešimtokas Juozas. „Jei mokytojas paklausia, ką darau su telefonu, sakau, kad skaičiuoju. Taip visada išsisuku”, – kalbėjo tokį pat nusirašinėjimo būdą propaguojanti vienuoliktokė Jūratė.

O jei mokytojai draudžia kontrolinio darbo metu naudotis mobiliuoju telefonu? Kas tada?

Tuomet į pagalbą ateina kita nauja technologija – Mp3 grotuvai. „Į savąjį Mp3 grotuvą įsirašau informaciją, o per kontrolinį ją perklausau ir sužinau teisingus atsakymus į klausimus. Ausines paslepiu po plaukais. Kol kas man gerai sekasi taip nusirašinėti”, – džiaugėsi dvyliktokė Agnė.

Kol gyvuos kontroliniai, gyvuos ir nusirašinėjimas. Kad ir kaip negerai tai būtų, kartais tiesiog nelieka kitos išeities. Tačiau kaip ir visur kitur, taip ir nusirašinėjant, reikia jausti ribas ir elgtis protingai.

Juk visą gyvenimą nusirašinėti nepavyks... Taigi, prieš darydami naują „šperą”, gerai pagalvokite, ar jūs tikrai nepajėgsite išmokti?

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis