PSICHOLOGAS PATARIA: ką jis pamanys, jei pirma prisipažinsiu apie savo jausmus?

KLAUSIMAS: mačiau, jog visiems patarinėjate „DELFI gatvėje", todėl ir pati nutariau šio to paklausti: ką mano vaikinai, kai mergina pirma pakviečia juos į pasimatymą, pasiūlo draugauti ar prisipažįsta savo jausmus?

Kodėl šiais laikais susiformavęs stereotipas, jog pirmą žingsnį žengti privalo vaikinas, ką manote apie šį stereotipą?

ATSAKYMAS: stereotipas – visuotinai nusistovėjusi nelanksti nuomonė ar pažiūros kokiu nors klausimu. Stereotipas reiškia, kad tokia nuomonė reiškiama, nepriklausomai nuo aplinkybių, laikmečio, nuo kitų naujų, pasikeitusių visuomenės pažiūrų.

Taigi, kas buvo priimta devynioliktame ar dvidešimto amžiaus viduryje, šiais laikais pavirsta stereotipu. Turiu omenyje, kad merginai pirmai išreikšti savo jausmus arba parodyti dėmesį ar iniciatyvą, užmezgant santykius su vaikinu, yra neetiška, nemoralu, neoru.

Bet jeigu atidžiau skaitytume klasikinę literatūrą, tai surastume ne vieną istoriją, kurioje panelė rašo laiškelį arba siunčia nosinaitę kokiam nors patikusiam kavalieriui.

Tiesa, tokiose istorijose taip pat buvo laikomasi tam tikro konfidencialumo arba slaptumo, tačiau, kaip žinia, daugelis iniciatyvų iš merginų pusės išaiškėdavo vėliau.

Kai žmonės pradėjo suprasti, kad abi lytys yra lygios prieš įstatymus, kad abiems lytims priklauso gauti panašų atlyginimą, kad šeimoje turi būti vienodos teisės, tada atsirado vietos požiūriui, kad tiek vaikinas, tiek mergina turi teisę pirmas/-a parodyti simpatiją ir užmegzti santykius.

Norėčiau paskatinti tave pamąstyti, ką gi gali reikšti, kai vaikinas kviečia merginą į pasimatymą arba atvirkščiai. Tas, kuris tai daro pirmas, tarytum gauna pirmumo teisę parodyti savo susidomėjimą, iniciatyvą, rodo drąsą ir rizikuoja.

Rizikuoja sulaukti atsakymo „taip“, arba būti atstumtas/-a. Kita vertus, kviečiamas ar kviečiamoji draugauti, gauna teisę rinktis - ji arba jis gali sutikti arba atsisakyti. Kai tave kviečia, tai tu esi padėties šeimininkė - tau priklauso sprendimo teisė.

Bet yra ir kita medalio pusė. Jeigu tu lauksi, kol tave pastebės arba tavimi susidomės tas, kuris tau rimtai patinka, gali būti, kad jis tavęs niekada gyvenime nepakvies pašokti lėtą šokį.

Tiesiog todėl, kad nenutuoks apie tavo simpatiją, nenujaus apie tavo atodūsius arba nesugebės atspėti, kad tai tu jam siunti slaptas žinutes.

Tai, ką aš kalbu apie pakvietimo pirmenybę, yra ginčytina, nes vieni šiais laikais mano vienaip, o kiti – kitaip. Aš turiu omenyje tiek merginas, tiek vaikinus. Todėl pasakyti, kad visi vaikinai galvoja panašiai, būtų klaida. Ką galvoja tau patinkantis konkretus žmogus, aš nežinau.

Aš taip pat suprantu, kad rašydama ir klausdama, kaip pasielgti, jaudiniesi, kad būsi neteisingai suprasta, gal išjuokta, apkalbėta arba pažeminta, jeigu vaikinas nesureaguos į tavo kvietimą.

Visko gali atsitikti. Gal tavo galvoje kovoja tavo tėvų pažiūros, kuriose mergina turi laukti ir pirmoji neišsiduoti apie savo jausmus, ir tavo pačios jausmai ir pažiūros, kurie skatina tave pradėti veikti pirmai.

Susipažinimas – tai dar ne prisipažinimas meilėje. Tik susipažinusi ir padraugavusi, įsitikinsi, ar atėjo laikas prisipažinti, kad myli.

Rašykite ir klauskite psichologės el. paštu psichologija@delfi.lt.

Atsakymai pasirodys DELFI gatvės rubrikoje „Pasaulis ir aš”.

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis