Kad meilė nesprogtų kaip muilo burbulas

Norisi palinkėti, kad žmonės visada šypsotųsi, kad jų meilė nuolat tvirtėtų ir spindinčios akys niekada neliūdėtų. Tik štai santykius ištinka vadinamos „krizės“. Šiame straipsnyje norėčiau pakalbėti apie meilės „krizių“ priešnuodžius.

Kartais mes tampame rutinos kaliniais. Mes patys susikuriame problemas ir pradedame mintyse save kankinti: „Kodėl aš draugauju?“, „Ar tikrai noriu iki gyvenimo pabaigos būti su šiuo žmogumi?“, „Manęs jis/ji taip nemyli, kaip aš myliu“ ir kt.
Žmogus galingas susikurti sau tiek laimę, tiek problemas.

Kaip kurti darnius santykius? Darnūs santykiai – tai santykiai su pakilimais ir nuopoliais, bet be audrų. Tai dviejų darnių asmenybių draugystė.
Paminėsim kelis tikros meilės kūrimo principus (žinoma, jų gali būti ir daugiau, nes tai itin unikalu kiekvieniems santykiams):

1. Būti savimi. Žmogiškoji būtis yra vieniša. Tai supratus kaip faktą ir esminį mūsų egzistencijos dalyką, dingsta daugelis lūkesčių, kuriuos nesąmoningai sukuriame gyvenimui ir ypač meilei.

Savęs pažinimas siejamas su savo žmogiškosios vienatvės ir didelių  asmeninių sugebėjimų pažinimu. Šis gilesnis savęs pažinimas atskleidžia tikrąją dalykų prasmę, sumažina nerimą, išmoko gerbti save ir kitą.

Užuot jautęsi aukomis („Manęs jis/ji visiškai negirdi“), depresyviais („Jis/ji nuolat su draugais arba prilipęs/-usi prie televizoriaus. Jis/ji nemyli manęs. Aš beviltiškas/-a“), nelaimingais, siekdami pakeisti kitą, verčiau sąmoningai atsigręžkite į save, susikoncentruokite į save. Atsakyk sau – „Kodėl mane tai skaudina/erzina/piktina?“.

Tik tikras savęs pažinimas padeda nereikalauti, neturėti pretenzijų kitam, bet leidžia jį priimti ir suprasti tokį, koks jis/ji yra iš tiesų.

2. Atsakomybė yra asmeninė. Kitas savo elgesiu, jausmais, mintimis nėra atsakingas už meilę, laimę ir darną. Santykiuose mes visi asmeniškai esame atsakingi už santykių kokybę.

3. Nekaltinti kito. Laikui bėgant romantika blėsta, pastebime daugiau ir daugiau partnerio trūkumų. Mūsų iliuzijos griūva, nusiviliame, jaučiamės apgauti („Juk jis/ji nebuvo tokia...“). Taip mes pradedame kaltinti vienas kitą. Kaltinimai pasiekia tik vienintelį rezultatą – verčia kitą jaustis vis labiau netinkamu. Kaltė ir menkavertiškumo jausmas atšaldo santykius.

4. Niekada netapti auka. Kiekvienas įsitikinęs, kad svarbiausia, kaip jis/ji jaučiasi. Jeigu nutinka priešingai, tada save laikome nekalta auka – „Manęs jis/ji visiškai nepastebi. Nemato, kaip man sunku. Jam/jai tai visiškai nerūpi“ ir t.t.

Taigi, auka pati susikuria ir budelio vaidmenį. Kartais pasijuntame tokie maži vaikai, norime dėmesio ir šalia esantis asmuo tampa mums budeliu, nes nepatenkina mūsų norų. Dar blogiau, kai mes patys nežinome, ko iš kito žmogaus norime.

Kaip netapti auka? Tiesiog būkite atviri tiek sau, tiek artimam žmogui. Mokėkite išsakyti ir jausmus, ir mintis bei paaiškinti veiksmus.

5. Niekada neapgaudinėkite savęs. Mylėdami vadovaujamės pasakomis, stengiamės įgyvendinti visokius mitus, tikėjimus, svajones, neturinčias nieko bendro su tikrove. Klausytis reikia ne tik širdies, bet ir proto balso.

Nors daugelis teigia, kad jeigu apie meilę jau mąstoma – tai jau nebe tikra meilė, reikia mąstyti apie meilę. „Ką man duoda meilė? Kaip aš jaučiuosi su šiuo žmogumi? Kaip aš jaučiuosi, o ne mano draugu/-e susižavėjusi draugė/-as ar mama?“

Nevalia užsimerkti prieš smurtą, melagystes ir kt. Reikia matyti tikrovę tokią, kokia ji yra.

6. Niekada nereikalaukite tobulumo. Mums, žmonėms, tobulumas neegzistuoja. Tai apgaulė, utopija. Geriausias būdas sužlugdyti stipriausią meilę – tai negyventi tikrovėje, taip atimant sau konkrečią galimybę augti kartu su kitu.

Tu negali norėti, kad mylimas/-oji visada ir visur būtų tobulas/-a. Dažnai reikalavimai kyla iš tipinės infantilios, siekiančios viską valdyti asmenybės, kuri nenori matyti žmogiškos tikrovės. Mes visi esame tiesiog riboti žmonės ir tiek.

Linkiu jums kurti darnius santykius ir nebijoti rizikuoti atvirumu. Būkite savimi, išsakykite savo lūkesčius ir norus bei pageidavimus. Nereikalaukime, kad visi norai būtų pildomi, tačiau išsakykime, nes kuo daugiau nutylima – tuo mums daugiau kyla abejonių ir mes prapliumpame nesąmoningai susikaupusiu vidiniu nepasitenkinimu. Mylėkime vienas kitą.

Sėkmės, meilės ir kantrybės.
Visada Jūsų ir su Jumis
Rasa Kuodytė-Kazielienė

Rašykite ir klauskite psichologės el. paštu psichologija@delfi.lt.

Atsakymai pasirodys DELFI gatvės rubrikoje „Pasaulis ir aš”.

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis