Kada tinkamiausias laikas nutraukti santykius?

Tikimės santykių idilės, tačiau dažnai atsitinka taip, kad santykiai ima byrėti. Mes bandome juos „klijuoti“, bandome ignoruoti problemas, o gal net ir savo partnerį, tikime, kad viskas stebuklingai pasikeis, tačiau viskas tampa tik blogiau. Tad gal tada pats laikas pasakyti „ate“?

Nuo pirmo pasimatymo – aiškus vaizdas

Pirmas pasimatymas dažniausiai būna labai nuostabus. Tu atrodai gražiai, kitas/-a toks/-ia fantastiškas/-a ir viskas baigiasi tiesiog tobulai. Tačiau atsitinka ir taip, kad jau nuo pirmos minutės matai, kad žmogui, su kuriuo susitikai, „kažkas negerai su galva“.

Baisiausia, matyt, yra tai, kad į viską pasižiūri tiesiog pro pirštus, nors jau matai, kad laikas atsisveikinti. Pirmo pasimatymo metu žmonės būna bent šiek tiek susikaustę, todėl antrą šansą jiems duoti verta, tačiau jei jauti, kad žmogus tau visiškai netinka, nepatinka ir kad jūsų bendravimas verčia tave jaustis nepatogiai – nesuteik jam vilčių.

Nesąžininga ir nemandagu meluoti kitam žmogui, jog viskas yra gerai, jei vis bandai sugalvoti, kaip pabėgti iš nevykusio pasimatymo. Tai, kad tu gali nepatikti kitam/-ai ar kitas žmogus gali nepatikti tau, yra normalu. Nevertėtų pykti ir tada, jei kitas neparodo tokių simpatijų ir susidomėjimo kaip tu.

Žmonės turi teisę rinktis ir jie renkasi. Jiems reikėtų leisti tai daryti, tačiau jeigu viskas atrodo gana beviltiškai, nevertėtų žiūrint į akis meluoti: „suskambinsime“.

Tikimės stebuklo

O jei pasakos skambėtų realistiškiau: „Princas turėjo intrigėlę, bet vėliau jie gyveno ilgai ir laimingai“? Dažnai, kai santykiai tampa visišku košmaru, mes įsivaizduojame, kad mūsų netinkamas/-a partneris/-ė iš didelės meilės gali pasikeisti. Dažnai, laukdami stebuklo santykiuose, mes pamirštame ypatingąjį išsivadavimo iš kančių slaptažodį „ate“.

Labai sunku palikti žmogų, kuris tau patinka, bet su kuriuo santykiai – amžinas karas. Dažnai prisirišame prie nevykusio partnerio, pamiršdami savąjį „aš“. Tampame kankinamaisiais. Tie, kurie labai myli save ir lengvai skiriasi, taikosi ir randa naujų žmonių draugystei, juoksis, kad kvailas tas, kuris nesugeba atsisakyti mazochistinių santykių. Deja, tokia mūsų realistinė „pasaka“.

Tobulų žmonių ir tobulų santykių nebūna, tačiau galime pabandyti sukurti bent jau tokius, kurie nepaverčia mūsų gyvenimo į amžiną streso, ašarų, nerimo ir liūdesio audrą. Jei tavo santykiai būtent tokie – pagalvok apie slaptažodį „ate“.

Kiek kartų galima atleisti?

Žmonės vieni kitiems atleidžia net baisiausius dalykus, tačiau vis dėlto, jei esi dar labai jaunas/-a, pagalvok, kiek kartų galėtumei atleisti? Kol nebūname įsimylėję, teigiame, kad, pavyzdžiui, neištikimybės gyvenime neatleisime, tačiau galvelei kaip reikiant apsisukus, net ir baisiausias santykių sadizmas vis baigiasi „atleidžiu“, net jei dažnai nepasigirsta „atsiprašau“.

Daug jaunų žmonių susigadina gyvenimus netinkamais santykiais vien dėl to, kad ne tik negirdi pastarojo žodžio iš savo antrųjų pusių, bet ir yra perdėtai atlaidūs. Kad ir kaip malonu būna, kai kažkas laiko tave už rankos, bet savigarba, savivertė ir tikroviškas santykių vertinimas yra tai, ko dažnai trūksta santykiams. Didelė laimė rasti žmogų, su kuriuo jautiesi laimingas/-a, bet dar didesnė laimė, kai džiaugsmas nesibaigia po savaitės, mėnesio, metų.

Jei porose būtų daugiau pagarbos vienas kitam ir mažiau kaprizų, tarpusavio santykiai būtų sklandesni ir mažiau skaudūs.

Dažnai poros daro didelę klaidą. Merginos sako: „Jam reikia išaiškinti viską kaip vyrui, nes jis vis tiek nieko nesupranta.“
Vaikinai sako: „Su ja negalima normaliai pasikalbėti, todėl pasakysiu jai maždaug pagal „bobišką“ logiką, gal supras.“

Jei žmonės vieni kitiems sakytų viską tiesiog taip, kaip yra – konfliktų mažėtų, nesvarbu, ar žmonės nutartų tęsti savo santykius, ar juos nutraukti. Nesugebėdami laiku pasakyti „ate“ mes tampame emociniais invalidais ir sutinkame lygiai tokius pat traumuotus žmones.

Bijome, gąsdiname, tyrinėjame, ieškome kažko „keisto“, „nenormalaus“, galbūt per daug maivomės, nepastebėdami, kad skaudiname kitą. Neverta kankintis, verta bandyti suprasti, tačiau jei to nori tik vienas žmogus, gal tikrai laikas nutraukti santykius ir judėti toliau?

Būti laimingu – nėra uždrausta, tad siekite to ir ieškokite žmonių, kurie kaip ir jūs iš tikrųjų nori gyventi gerai!

Rašykite ir klauskite psichologės el. paštu psichologija@delfi.lt.

Atsakymai pasirodys DELFI gatvės rubrikoje „Pasaulis ir aš”.

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis