KLAUSIMAS: man 16 metų ir esu iš pakankamai mažo miestelio Lietuvos viduryje. Naršydama internete, visai atsitiktinai atradau jūsų puslapį. Šaunu, jog paaugliai, ir ne tik, gali laisvai ir nesivaržydami klausti ir gauti tikrai kokybiškus atsakymus. Šiuo atveju aš nesu išimtis.
Mano problema gal kiek paprasta, bet ji labai trukdo mano asmeniniam gyvenimui.
Tai visiškas nemokėjimas bendrauti su vyriškos lyties atstovais, o kai kada net ir jų baimė. Kartais tai pasireiškia ir bendraujant su merginomis. Tad draugų ar pažystamų daug neturiu, o ką turiu tai tik mokyklos ir dailės mokyklos klasiokai. Beje ir dailės mokyklą pradėjau lankyti ne vien tam, kad tobulinčiau savo meninius įgūdžius, bet ir kad susirasčiau naujų pažįstamų.
Ypač dažnai slegia pasakojimai apie audringus pažįstamų savaitgalius, pokalbiai apie bendrus pažįstamus, jų išdaigas. Būtent tada jaučiuosi tikra nevykėlė. Nė vieno nepažįstu ir net nežinau.
Ankščiau bandydavau save guosti tuo, kad galbūt aš esu kitokia, išskirtinė (na, visuomet išsiskirianti iš minios ir svajojau būti, bet ne tokiu būdu). Vis pasvajoju apie kokį nors gražų vaikiną, bet mane apima baimė vien dėl to, kad teks su juo kalbėtis. Ir dažnai stebiuosi, kaip galima taip laisvai bendrauti su kitais.
ATSAKYMAS: aš pajutau iš laiško, kad tu labai rūpiniesi patikti kitiems ir atspėti jų norus ir pageidavimus. Man pasirodė, kad tavo geri žodžiai apie šį internetinį puslapį, apsidžiaugimas „bent menkiausiu atsakymu“, pasakymas, kad tavo „problema gal kiek paprasta“ liudija, kad tu per mažai save vertini ir per daug išaukštini kitus.
Baisiai nesmagu, kai galvoji, kad kiti moka šauniau bendrauti ar geriau išreikšti save. Pasijunti nevykėle. Bet tu nesi nevykėlė. Tu įsikalbi sau, kad esi nevykėlė.
Visų pirma, problema tavo yra tokia pat rimta ir svarbi, kaip ir kiekvieno kito žmogaus jam rūpinti ar „skaudanti“ problema.
Dar kartą įsitikinau, kad tu truputį nuvertini ne tik save, bet ir tuos draugus, kurie yra greta tavęs. Rašai, kad neturi daug pažįstamų – tik tuos iš klasės ar dailės mokyklos. Ar tavo draugai, esantys šalia tau taip mažai reiškia? Galima ir užsigauti, atsidūrus jų vietoje.
Gal tau atrodo, kad pažįstamų skaičius nulemia, kad tu jausiesi reikšminga arba įdomi. Arba tu manai, kad jeigu tau atsiųstų nuotrauką su parašu, pavyzdžiui, Vudis ar Mino, tai tavo reitingas labai pakiltų draugių akyse. Žinoma, trumpam pasijustum žvaigžde. Bet tolimi vaikinai net nežino, kad tu gyveni pasaulyje ir kas tu tokia, o draugams tu tikrai rūpi.
Žinai, tikiuosi, kad ant manęs truputį supyksi ir „atsiimsi savo savigarbą“ atgal sau.
Būk išskirtinė, renkis kaip nori, keisk įpročius, rizikuok, tapyk taip, kaip tau atrodo. Sudalyvauk arba suorganizuok vakarėlį. Kad įsitikintum, ar tau pačiai patinka vakarėliai. Žinoma, kai dėl ko nors pavydu, galima pasigraužti. Bet padėti sau reikia tau pačiai.
Baimė bendrauti – slegiantis dalykas. Jos atsikratyti arba ją nusimesti, išrauti iš savęs – tikrai nepavyks. Tereikia sau sakyti – aš galiu bendrauti bijodama. Kiekviena ir kiekvienas norime patikti, jaudinamės, pergyvename, ką sakyti, kur dėti akis, kaip nepasirodyti kvailai. Bet nesistenk pakeisti to, ko neįmanoma pakeisti. Bendrauk ir kalbėkis, žinodama, kad išgyveni, kompleksuoji ir bijai.
Nebūk savo pačios priešė. Neleisk sau pačiai savęs „sugraužti“. Nenuvertink savęs, trokšdama patikti. Tu daug žinai, daug dalykų darai geriau už kitus ir neabejotinai gali patikti kitiems.
Rašykite ir klauskite psichologės el. paštu psichologija@delfi.lt.
Atsakymai pasirodys DELFI gatvės rubrikoje „Pasaulis ir aš”.
