Kada pavydas kursto, o kada marina meilę?

Meilė sukelia pavyduliavimą. Pavyduliavimas yra susijęs su romantiškais santykiais. Pavydime, jeigu mūsų mergina/vaikinas kažkam nusišypsojo meiliau. Pavyduliavimas daugiau siejamas su seksualiniais poreikiais, nors jis atsiranda ir kitose gyvenimo sferose.

Pvz. pavydime kitam geresnio pažymio, didesnio užmokesčio už darbą, grožio ir kt.

Kodėl manome, kad pavydas – meilės požymis? Iš kur kyla pavydas? Kodėl pavydas suardo santykius?

Pirmiausia reiktų žinoti, kad pavyduliavimas nėra susijęs su meile.

Iš kur kyla pavyduliavimas? Jeigu tai nesusiję su meile, tai kodėl mes visgi pavydime? Pavyduliavimas kyla iš biologinių poreikių. Šiuo atveju seksualinių poreikių.

Svarbiausi čia visgi savininkiškumas (pvz., ji/jis mano mergina/vaikinas) ir seksas (pvz., jeigu šis poreikis itin reikšmingas, mylimasis/-oji yra tiesiog nužeminamas iki seksualinių poreikių tenkinimo objekto ir tuomet matome siaubingus vaizdus, kad ji/jis nuolat su kitais/-omis užsiiminėja seksu).

Visgi stiprią įtaką turi ir psichologiniai veiksniai. Pavyduliavimas išduoda žemą savivertę, menkavertiškumą. Tai žmogus, kuris yra kompleksuotas ir sąmoningai ar nesąmoningai nesantis tikras, kad yra vertas meilės ir pripažinimo, dėmesio, švelnumo, aistros ir kt.

Jam/jai trūksta esminio pasitikėjimo savimi, todėl savo nepasitikėjimą savimi, jis/ji perkelia į nepasitikėjimo kitais lygmenį. Šie asmenys pavyduliauja dažniausiai visiškai nepagrįstai.

Jis/ji nuolat jaučia baimę, kad gali būti nemylimas, pamestas ir išduotas. Jis/ji nuolat abejoja – kartais ar dažnai tas įkyrumas tampa toks sunkiai pakeliamas antrai pusei, kad nebelieka kitos išeities, kaip išsiskirti.

Ar pavyduliavimas yra normalus dalykas? Jeigu pavyduliavimas nevirsta agresija ar smurtu, jis gali turėti net teigiamą poveikį porai. Kai mes pavyduliaujame savo mylimo žmogaus, tačiau jo neribojame, priimame jį, pasitikime juo, tada ir patys stengiamės atitikti idealą, t.y. rūpinamės savo išvaizda, tobulėjimu, asmeniniu augimu.

Jeigu nejaustume konkurencijos ir manytume, kad meilė nemirtinga, tai greitai sudribtume prie televizoriaus ekranų ir kramsnotumėme traškučius bei bumbėtume, koks siaubingas gyvenimas. Bet visgi mes žinome, kad santykiai gali ir kūrenti, ir užgesinti meilę.

Šias kibirkštis nuolat reikia palaikyti, kad jų neužpūstų kiti. Todėl pavyduliavimas tiesiog sveikai rodo neabejingumą mylimam žmogui ir jo reikšmingumą jūsų gyvenime.

Kaip pavydas suardo santykius? Kada reikia sunerimti dėl pavyduliavimo? Tuomet, kai pavyduliavimas pradeda kankinti ne tik pavydųjį, bet ir jus, kurio/-os pavydi.

Tai tampa tiesiog kančia. Nuolatinis nepasitikėjimas (pvz., Tu man neištikimas/-a), nuolatinis tardymas (pvz. „Kur buvai?“, „Su kuo buvai?“, „Kodėl neatsiliepei į skambutį?“ ir kt.), tyčiojimasis, kaltinimai ir t.t.

Pavyduliavimas perauga į visišką kontrolę. Noras pasisavinti bei išlaikyti prie savęs žmogų, bet ne asmenybę, toks didelis, kad žmogus net nesusimąstydamas gali pradėti savo vidiniu bejėgiškumu formuoti mylimam žmogui nevisavertiškumo kompleksą, t.y. pradeda agresyviai tyčiotis, žeminti ir niekinti, o vėliau puola atsiprašinėti, gailėtis.

Tokia destrukcija nualina abi asmenybes. Jeigu vienas iš jų prisiima aukos vaidmenį ir įprasmina savo bejėgiškumą – tuomet santykiai gali trukti ilgai. Tada ir nuskamba toks viską pateisinantis teiginys: „Jis/ji taip pavydi – jis/ji taip myli“.

Jeigu mylimojo/-osios keliamos nuolatinės pavydo scenos kelia jums nors menkiausią pasitenkinimą, tai tikriausiai jūs itin tinkate vienas kitam. Tik tokiu būdu jūs pajuntate savo reikšmę ir svarbą.

Tik kito žmogaus pavyduliavimas jums patvirtina jūsų vertę... Bet ar jūs nenorite pabudinti savyje savęs paties? Ar norite gyventi su nuolatiniu jūsų reikšmės patvirtinimo alkiu?

Jis sunkiai numalšinamas, bet pasibeldus specialistams į duris, po ilgų pokalbių ir sunkių vidinių pokyčių – pajunti pasisotinimą savo gyvenimu, savo jausmais ir t.t.

Pažinus save pajuntamas „pilnumo“ pojūtis, tada ne itin svarbu, ką kiti mano, įtarinėja, bando nurodyti, įtikinti ir kt. Sugrįžta esminis pasitikėjimas savimi, savo jėgomis kontroliuoti savo gyvenimą.

Linkiu sėkmingai mylėti ir saikingai pavydėti.

Sėkmės, meilės ir kantrybės.
Visada Jūsų ir su Jumis
Rasa Kuodytė-Kazielienė

Rašykite ir klauskite psichologės el. paštu psichologija@delfi.lt.

Atsakymai pasirodys DELFI gatvės rubrikoje „Pasaulis ir aš”.

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis