Iš jaunimo lūpų: kam slėpti homoseksualumą?

Homoseksualumas – tai lytinė orientacija, pasižyminti potraukiu tos pačios lyties asmeniui. Ši netradicinė orientacija tampa vis populiaresnė arba žmonės ją atskleidžia vis dažniau. Vieni sako, kad tai įgimta, kiti teigia, kad homoseksualumu naudojamasi, norint išsiskirti. Kaip ten bebūtų, ši tema vis dažniau gvildenama tarp Lietuvos jaunimo.

Visame pasaulyje homoseksualai bando išsikovoti savo teises ir kai kuriose šalyse jiems tai sėkmingai pavyksta. Švedijoje 2004m. birželio 29d. pastorius buvo nuteistas už tariamą rodomą nepagarbą homoseksualams, nes skaitė pamokslą tema: „Homoseksualizmas: prigimimas ar blogio jėgų įtaka?“

Britanijoje uždrausta privačiose krikščionių mokyklose mokyti, kad homoseksualizmas – neteisinga. Olandijoje – visiškas seksualinis liberalizmas, propaguojamas įvairių judėjimų. Kanadoje jau yra įsteigti Žmogaus teisių tribunolai, kurie turi teisę piniginėmis baudomis bausti žmones, pasisakančius prieš homoseksualizmą.

Tai įrodo, kad homoseksualizmas - jau ne naujiena ir nuo to vargiai ar įmanoma kaip nors apsaugoti nepilnamečius, kaip dabar norima padaryti Lietuvoje. O norima patvirtinti įstatymą dėl nepilnamečių apsaugos nuo neigiamos viešosios informacijos poveikio. Kritikai klausia, ar tada mes nepažeisime kitos orientacijos žmonių teisių?

Nesiimame spręsti už kitus. Žodį duodame tautai.

Dauguma paklaustų jaunų žmonių sako, kad negalima smerkti, tyčiotis iš homoseksualų, reikia juos toleruoti. Nesvarbu, kad jie kitokie. „Homoseksualų nesmerkiu, bet jų ir nemėgstu. Man nemalonu į juos žiūrėti, jie šiek tiek mane trikdo,“ – sako Greta. Dar viena mergina sako: „Ne itin mėgstu jų viešus „pasiglamžymus“. Yra tam tikras laikas ir vieta“.

Kai kurie nepritaria homoseksualų viešiems paradams, pasisakymams. „Juk jeigu jie yra kaip visi žmonės, tai tegu ir elgiasi kaip visi“, - teigia Laurynas. Kitas vaikinas turi griežtą nuomonę šiuo klausimu: „Homoseksualų paradai man atrodo absurdiški. Juk jei jau visi esam lygūs, tai ir elkimės taip. Juk mes, tradicinės orientacijos žmonės, nedarome paradų. Turime ir taip pakankamai švenčių, tad nemanau, kad vertėtų išgalvoti dar vieną „homoseksualų pasilinksminimą".

O štai viena mergina mano, kad jie yra lyg „trečia rūšis“. Pirma rūšis – vyrai, antra – moterys, trečia – homoseksualai, bet nesako, kad tai blogai. Ji toleruoja juos. Jai net visai patinka šis išskirtinumas. Tačiau mergina vis tiek lieka už tradicinę šeimą, nes pasak jos, taip jau yra surėdyta gamtos, kad vaikas gimsta iš vyro ir moters.

O kaip su skandalingai pagarsėjusiu ir norimu patvirtinti įstatymu dėl nepilnamečių apsaugos nuo netinkamos viešosios informacijos? Gaila, tačiau kai kurie paklausti jauni žmonės apie šį įstatymą nėra net girdėję. Kai kurie neturi nieko prieš šį įstatymą, mano, kad tai - visai gerai. „Tada tėvai patys spręstų, ką pasakoti vaikams, o ką ne,“ – teigia Rasa. Tačiau dauguma, toleruojanti ir suprantanti homoseksualus, mano, kad tai „nesąmonė“, nereikalinga, nereikšminga, net neadekvatu šiems laikams ir panašėja į autoritarizmą.

Vytautas sako: „Nematau čia nieko blogo būti kitokiu. Pats turiu keletą pažįstamų homoseksualų ir nematau jokios problemos. Jeigu jiems taip gerai, man netrukdo“.

„Neturiu nieko prieš homoseksualus, tačiau jų elgesio netoleruoju, man tai nepriimtina. Tik tiek,“ – sako Goda. Dar viena mergina sako, kad taip pat toleruoja netradicinės orientacijos žmones, tačiau savo pažįstamų tarpe turi vieną homoseksualą, su kuriuo jai ne itin malonu bendrauti, tad dažnai jo vengia.

„Man tai mano draugas gėjus labai patinka. Su juo be galo linksma, kai nežinojau, kad jis homoseksualus, tai net norėjau tokį vaikiną turėti. Jie tokie patys žmonės kaip visi kiti, nereikia skirstyti žmonių pagal tai, kokios jie orientacijos, tai mažai ką pasako apie asmenybę“, - pasakoja Karolina.

Taip pat pasitaikė nuomonių, kad patvirtinus šį įstatymą nepilnamečiai dar labiau bus suinteresuoti pabandyti tai, kas draudžiama, apie ką negalima net kalbėti.

Pagal valdininkus, įstatymas turėtų riboti informaciją ir apie homoseksualumą. Bet negi tai tikrai reikia slėpti nuo nepilnamečių?

Augustė sako: „Nesąmonė. Anksčiau ar vėliau apie visus slepiamus, draudžiamus dalykus vaikai sužino. Ir tuo labiau, jei tai bus pateikiama kaip draudžiama, vaikai dar labiau norės pamėginti visko, kas slepiama“.

Tomas šiuo klausimu turi griežtą nuomonę: „Šitoks viduramžiškas įstatymas raganų laikais būtų buvęs pats tas. Lietuvoje turėtų vyrauti kažkokios pozityvios vertybės, o ne draudimai, izoliacinės idėjos ir panašiai. Visa tai kvepia autoritarizmu“.

Rašykite ir klauskite psichologės el. paštu psichologija@delfi.lt.

Atsakymai pasirodys DELFI gatvės rubrikoje „Pasaulis ir aš”.

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis