Mylėtis ar permiegoti?

Seksas iš didelės meilės visuomenėje yra labai išaukštinamas, nes pagaliau du, vienas kitą mylintys žmonės pagaliau tapo viena visuma. Lovos žaidimai tampa „kokie tai“ sakrališki ir tokiais išlieka tol, kol santykiai nežlunga...

O kai žlunga… Gaila, kad permiegojome… Kaip įvertinti ar meilė – tikra? Kada galima „legaliai“ permiegoti?

Jei per pirmąjį pasimatymą du žmonės permiega, vaikinui visuomenė įsega „medalį“: „Tu – vyras! Tu ją suviliojai!“ – tačiau merginas greitai „nurašo“... Matai, tam buvo per anksti... O ar gali būti per vėlu?

Kada tinkamas laikas užsiimti seksu? Po savaitės, mėnesio, trijų mėnesių, metų? Sakysite, jog tada, kai ryšys ir jausmai tampa stiprūs? Bet ar yra koks prietaisas ar būdas tai išmatuoti ar ištirti?

Kaip įvertinti jausmus?

Pasverti svarstyklėmis? Pamatuoti liniuote, o gal termometru? Atsakymas beveik teisingas... Geras matuotojas, svėrėjas visada įvertina paklaidos galimybę. „Jei kažkas man kažkur kirba, vadinasi jausmai yra,“ – taip dažnai vertinami meilės pojūčiai, tačiau dažnai pamirštame, kad be gilių meilės jausmų kitam žmogui galime jausti ir nuoskaudą, pavydą, seksualinį potraukį, nusivylimą, o gal tiesiog džiaugsmą ar pasitenkinimą.

Sakoma, jog jei sutinki kokį žmogų, jis jau lemia tavo gyvenimą. O jei su tuo žmogumi rezgi santykius, myliesi? Kokie įspūdžiai pasilieka? Permiegoti net ir merginoms, nėra sunku, ir nesvarbu, ar tai pirmas pasimatymas, ar šimtasis. Problema atsiranda po sekso, o tiksliau – po iširusių santykių.

Partnerių ir išsiskyrimų skaičiui daugėjant, nors ir didėja patirtis, plečiamas akiratis, tačiau suvokti savo jausmus tampa vis sunkiau. Nebelieka nieko išskirtinio. Pojūčiai tampa vienodi, dėl to vis dažniau kyla klausimas: „ar tai tikrai jis/ji?“. Tačiau užsiimti seksu nesustojama.

Susipažinti, bendrauti, permiegoti, išsiskirti tampa taip pat įprasta ir nereikšminga, kaip kad pobūvyje susipažinti su naujais žmonėmis ir kiekvienam paspausti ranką.

Kada laikas mylėtis?

Sakoma, jog vyrams rūpi tik seksas, jog permiegoti šiems yra labai lengva ir jie nuolat to siekia, tačiau, kaip bebūtų, pėdsakai pasąmonėje lieka ir jiems. Daug diskutuojama apie tai, kada turi būti pirmas kartas, tačiau mažai kalbama apie tai, kas vyksta po to.

Ypač ši tema skaudi merginoms, nes būtent jos labiau vadovaujasi emocijomis ir greičiau atranda „ryšį“, tačiau atsitinka ir taip, jog tiesiog nesulaukia tokio pat atsako.

Matyt, svarbiausia yra tai, kad santykiai visų pirma turi priversti šypsotis, o ne liūdėti. Jei mergina nejaučia pagarbos iš vaikino ir permiega nesąmoningai, tikėdamasi užmegzti ryšį, vertėtų susimąstyti. Moralės normos, jausmai, meilė... sakysite jūs, tačiau reali sąmoningai nesuvokiama situacija yra visai kitokia.

Dar senų senovėje žmonės žinojo, kad seksas padeda užmegzti ryšį. Šie grodavo būgnais ir keldavo sekso orgijas. Šiuolaikinėje visuomenėje mes taip pat rengiame „orgijas“, tikėdamiesi rasti ryšį, nors manome, kad tiesiog bandome jį sustiprinti.

Merginoms reikėtų įvertinti realius savo norus. Ji sako: „Aš geidžiu jo, noriu su juo suartėti.“ Dažnai tai būtų galima išversti taip: „Jis man labai patinka, noriu užmegzti glaudų ryšį su juo. Abejoju dėl esamos situacijos ir tikiuosi, kad permiegojus jis sustiprės.“

Visų pirma, reikėtų klausytis ne draugų patarimų, nežiūrėti, kada „laiką“ seksui nustato kiti, o paklausyti proto balso. Paklausyti savojo „aš“, kuris nori būti gerbiamas, vertinamas, kuris nenori tapti išnaudojamu, užgožtu, sutryptu.

Nesvarbu, ar tai bus pirmas pasimatymas, ar „neduosi“ metus, svarbiausia – gerbti save, savo sprendimus, gerbti kitą. Ir tada niekas neturės teisės vertinti tavo jausmų ir seksualinio gyvenimo, o jei ir bandys – tau tai neturės reikšmės. Žmogiški žmonės nebijo savęs ir nesigėdija priimti atsakomybę už savo veiksmus.

Rašykite ir klauskite psichologės el. paštu psichologija@delfi.lt.

Atsakymai pasirodys DELFI gatvės rubrikoje „Pasaulis ir aš”.

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis