N-18: ar pasakoti merginai apie savo seksualines patirtis?

KLAUSIMAS: susitikinėju su mergina, kuri man labai patinka, ir, manau, kad tai rimta. Mes pradėjome kalbėtis apie seksualines patirtis ir aš vos nepasakiau jai apie kelis pakvailiojimus su merginomis, kai buvau išgėręs.

Nė vienai iš savo buvusių merginų to nepasakojau, tačiau anksčiau nė vieni santykiai nebuvo tokie rimti. Problema ta, kad jos tėvai labai religingi ir aš bijau, kad mano išpažintis gali ją šokiruoti.

Ar labai blogai, jeigu jai apie tai nesakysiu, nors ir manau, kad ji yra mano tikroji meilė?

ATSAKYMAS: nėra vienintelio teisingo atsakymo į šį klausimą, o ši moralinė dilema, kurią tu mėgini išspręsti, filosofams ir paprastiems mirtingiesiems neduoda ramybės jau ne vieną amžių.

Tu klausi, ar blogai nepapasakoti partnerei apie savo seksualines patirtis? Tikriausiai graužiesi, kad slepi kai ką svarbaus apie save nuo savo meilės. Tikriausiai galvoji, kad tarp dviejų, vienas kitą mylinčių žmonių negali būti nieko slapto.

Paklausk savęs, kokią apskritai teisę tavo mergina turi žinoti apie tavo seksualinę praeitį? Seksualinės patirties atskleidimas priklauso nuo kiekvieno žmogaus, laiko, pasitikėjimo partneriu ir nėra nustatytos taisyklės, kaip smulkiai reikia apie tai pasakoti ir kada.

Tu rašai, kad jūsų santykiai rimti, tačiau ar jūs abu išsakėte norus ir ketinimus įsipareigoti? Logiška manyti, jog tai, kiek tu atsiversi, priklauso nuo to, ar su mergina ketini praleisti kelias valandas, kelis mėnesius ar visą gyvenimą. Visiškas, besąlygiškas atvirumas leidžia manyti, kad tikrai rimtai vertini merginą.

Gali būti, kad žmonės, slepiantys kai ką svarbaus ir jaučiantys kaltę, manosi esą neverti būti su mylimu žmogumi. Tačiau nereikia savęs smerkti, svarbiausia įsisavinti klaidas ir sau atleisti. Kai atleisi sau, nesijausi kaltas, žiūrėdamas į mylimo žmogaus akis.

Mano nuomone, jautiesi nuskriaudęs savo merginą. Todėl ir graužiesi. Negali pakeisti savo jausmų, o jie tave pliekia rykštėmis. Ar todėl nori atsiverti, kad nusimestum naštą? Tikiesi, kad merginai tau atleidus, tu galėsi atleisti sau? Ar manai, kad atvirumas garantuoja gerus santykius? Net toks atvirumas?

Tu sakei, jog bijai, kad tavo išpažintis ją gali šokiruoti. O ar tavo nuostatos pasikeistų, jei paaiškėtų, kad ji smerkia žmones, kurie turėjo seksualinės patirties su kitais partneriais? O tu smerki tokius žmones?

Ar jaustumeisi kitaip, jei tikrai žinotum, kad ji tokius santykius smerkia? Jei, tarkime, ji tau pasakytų: „Niekada nenorėčiau užmegzti santykių su vaikinu, kuris yra mylėjęsis su kita“. Ar tokiu atveju tu vis tiek norėtum jai papasakoti apie savo nuotykius?

Nemanau, kad tavo moralinė pareiga yra atskleisti visą tiesą apie savo seksualinę praeitį, tačiau manau, kad rimtai įsipareigoję partneriai turėtų žinoti apie savo partnerio seksualinę atsakomybę.

Galiausiai, jei jauti, kad nepasakodamas apie tai savo draugei slepi nuo jos savo asmenybės dalį arba apsimeti kažkuo, kas iš tiesų nesi (ar tai moralu, ar ne), gniauži kaltę ir negali jaustis jaukiai su partnere, sakyčiau, jog tokie santykiai neperaugs į ilgalaikius ir gražius.

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis