KLAUSIMAS: esu 12-tos klasės moksleivis. Mokausi gimnazijoje ir turiu mėgstamą užsiėmimą (šoku break). Tai man suteikia daug džiaugsmo. Tik štai problema – su pinigais. Man nesinori „sėdėti tėvams ant sprando“, todėl galvoju susirasti darbą, kad pradėčiau taupyti mašinai, kuri nėra brangi, ir išlaikyti save.
Man labai sunku rinktis tarp šokių ir darbo. Esu tikras, jog abiejų dalykų tikrai nesuderinsiu. Visgi prašau patarimo, ar siekti savo svajonės, tapti geriausiu Lietuvos šokėju, ar tapti atsakingu ir pradėti rūpintis savimi.
ATSAKYMAS: kai žmogus atsakingai ir savarankiškai mąsto apie savo ateitį, yra labai gerai. Rimtai planuojant, tariantis su kitais ir atkakliai dirbant, sėkmės paukštė tiesiog privalo atskristi.
Dabar turėtume aptarti tavo padėtį, kad galėtume pabandyti susigaudyti, kokioje tu esi padėtyje ir kokią problemą tu sprendi.Vienas tavo siekis – tapti finansiškai savarankišku ir nepriklausomu nuo tėvų. To siekia daugelis jaunų žmonių. Kitas tavo troškimas – tapti geriausiu Lietuvoje break’o šokėju. Kodėl tu matai prieštaravimą tarp šių dviejų motyvų – šokti break’ą ir tapti atsakingu bei rūpintis savo ateitimi?
Visuomet reikia pradėti nuo svarbiausių tikslų. Kuo tu nori tapti? Ką tu nori rimtai veikti savo gyvenime? Iš ko tu nori valgyti duoną?
Kartais gali atrodyti, kad šie klausimai per sudėtingi žmogui, kuris dar tik baigs mokyklą. Bet apklausiant sėkmingus ir patenkintus savo profesija žmones, paaiškėjo, kad jau paauglystėje jie turėjo svajonę ir jos atkakliai siekė.
Nuspręsk, kokiu žmogumi tu nori būti po dešimties metų. Jeigu nori susieti savo likimą su šokiais ar choreografija, turi siekti šio tikslo. Gal tapsi ne tik žymiausiu break’o šokėju, gal tai taps tavo duona – tapsi šokių mokytoju ar treneriu, pas kurį norės mokytis dešimtys ar šimtai jaunų žmonių.
Jeigu nori būti, pavyzdžiui, kompiuterių specialistas, tai turi eiti kitu keliu. Arba auto mechanikos virtuozas… Tuomet break’as bus hobis, malonumas, sveikatos ir geros savijautos šaltinis. Reikia rizikuoti ir rinktis savo kelią. Išmokti atsisakyti neesminių norų, smulkių užgaidų, niekur nevedančių malonumų.
Tu pasakysi – kaip tada su savarankiškumu, kur gauti pinigų, kaip atsiskirti nuo tėvų? Na, tada tikrai turi eiti dirbti. Tik ar būtina dirbti tiek daug, kad nebeliktų laiko pagrindiniam siekiui?
Galima pasėdėti prie knygų, sėkmingiau pabaigti dvylika klasių, pasirinkti norimą specialybę ir pradėti studijuoti. Po pirmojo kurso per vasarą padirbėti užsienyje ir nusipirkti automobilį po metų. Galima nusipirkti šimtą šokoladų arba vienerius gerus batus. Galima nusipirkti šimtą porų gerų batų arba vieną neblogą automobilį.
Tiesiog kam tu teiki pirmenybę? Kiek atkakliai tu gali siekti savo tikslo ir negaišti laiko smulkmenoms?
Tu jau dabar esi gana savarankiškas, taigi, finansinė nepriklausomybė tikrai ne už kalnų. Jeigu tėvai tavęs neveja iš namų, jeigu tu gali startuoti gyvenime, pats po truputį prisidurdamas ir tėvų prašydamas, tai galvok apie esminius dalykus. Ir, žinoma, šok.
Gal tu būsi geriausias Lietuvoje break’o varžybų teisėjas laisvalaikiu arba break’o mecenatas?
