PSICHOLOGAS PATARIA: negaliu pakęsti naujo mamos draugo

Esu 16 metų mergina, su mama pykstamės kiekvieną dieną dėl jos draugo. Ji labai nori, kad mes bendrautumėme, o nei aš, nei jis, neturime, ką pasakyti vienas kitam. Jis man nepatinka - yra arogantiškas.

Aišku, man nieko blogo nedaro, tačiau aš jį iki šiol vaikiškai kaltinu, jog mama išvažiavo gyventi į užsienį ir pasiėmė mane, dėl to, kad tai buvo jo užgaida, o ji kraustėsi paskui. Buvau priversta palikti Lietuvą, draugus ir laimę. Man čia visiškai nepatinka.

Kiekvieną dieną kyla barniai, dėl to, kad aš būnu „pasipūtusi“, užsidariusi kambaryje ar nebūnu namie iki vakaro. Nevalgome mes nei pietų, nei vakarienės prie vieno stalo, o per šventes jis važiuoja į Lietuvą pas savo šeimą.

Mama negali suprasti, kad aš negaliu sėdėti svetainėje, kur paprastai sėdi jis, ir tylėti. Neturiu aš jam ką pasakyti, o jei ir šnekamės, tai pokalbiai būna, tiktai jeigu aš ko nors paklausiu, ir tai būna labai oficialus pokalbis, dažniausiai mokslinėmis ar automobilių temomis. Niekada nešnekėjome apie asmeninį gyvenimą su juo.

Mama nori, kad būtų kitaip, vis bando mane priversti ką nors bendro veikti su jos draugu, bet ji nesupranta, kad aš to visai nenoriu.

Aš jai bandžiau paaiškinti, kad man tai nepatinka, ji pradeda rėkti ant manęs, kad aš negaliu kontroliuoti jos gyvenimo, bet aš visiškai nesistengiu jo kontroliuoti, aš jai neliepiu išsiskirti su draugu ar jį priversti išsikraustyti, paprasčiausiai prašau jos, kad nekištų jo į mano gyvenimą, jis man niekas.

Nepriekaištauju aš jai, kad jis čia gyvena, tiesiog labai noriu, kad ji suprastų, kaip jaučiuosi aš, ir neverstų manęs bendrauti su juo.

Nežinau, kur kreiptis ir ką daryti, kiekvieną dieną verkiu, sėdžiu užsidariusi kambaryje.

ATSAKYMAS: pasitaiko, kad suaugę taip įsijaučia į savo jausmus, kad nelabai įsivaizduoja, kaip šalia jaučiasi jų vaikai.

Pirmiausia, tu - mergina ir paauglė, tave gali nervinti ar neraminti namuose atsiradęs suaugęs vyriškis. Ypač vyriškis, kuris nėra apsisprendęs, kokie turi būti jo ir tavo motinos santykiai ateityje.

Jis gyvena „per dvejus namus“, sukeldamas didelį nerimą ir netikrumo jausmą, kaip numanau, abiejuose namuose. Kadangi matai, kaip labai tavo mamai jis rūpi ir yra reikalingas, kaip ji jaudinasi ir išgyvena, kadangi myli ir bijo jį prarasti, tu tiesiog negali pakęsti to vyro.

Gal mama stengiasi, kad jis jaustųsi kuo komfortiškiau ir prašo tavęs, kad su juo būtum maloni, rodytum jam dėmesį, džiaugtumeisi jo atėjimu, domėtumeisi, kaip jam sekasi.

Gal mama, nepasitikėdama savo jėgomis, nori, kad jai padėtum, būtum jos sąjungininkė? Tau tai gali būti per sunki misija – padėti mamos ir draugo santykiams vystytis teigiama linkme.

Tu esi jauna, tau pačiai greičiausiai rūpi meilės reikalai, vaikinai, vyriška psichologija. Todėl tau turėtų būti nejauku ir savotiškai neramu, kai greta mamos yra jos draugas.

Tu turi gyvą vaizduotę, esi išsilavinusi. Kiekvienam vaikui labai sunku net įsivaizduoti, kad mamos arba tėčiai, nors atrodo jau tokie „seni“, irgi įsimyli, jaučia aistrą ir užsiima intymiu gyvenimu.

Tu pati gali jausti savotišką jaudulį greta suaugusio vyriškio, taigi, stengiesi sau padėti, kuo mažiau su juo susidurdama. Tu neini namo, vengi bendrų vakarienių, nenori likti dviese. Tau padeda mintys, kad mama tave per daug verčia būti miela.

Tu geriau žinai, kokia tikroji padėtis namuose. Suprantu, kad tu linki savo mamai gero, žinai, kad jai reikia artimo žmogaus. Bet kadangi tu daug praradai - draugus ir artimą aplinką - tai gali jausti ir nemažai apmaudo ant mamos už tokią didelę auką.

Tau reikia ramybės, pabūti atskirai, turėti savo asmeninę erdvę, nejausti priekaištų, kad nesidžiaugi bendravimu su mamos draugu. Tau reikia sukurti distanciją ir susigaudyti, ką tu jauti ir ką manai. Tu neprivalai jo mėgti, pakanka, kad būtum tolerantiška.

Sakai, kad nenori su juo kalbėtis atvirai. Žinoma, galima tave suprasti. Jeigu jūs pažįstami neilgai, keletą mėnesių, tai sunku įsivaizduoti, kad rimtos temos būtų tinkamos aptarti.

Bet jeigu manai, kad jį pažįsti, tai tau pačiai gali būti geriau ir lengviau, jeigu paklausi jo apie jo pažiūras į šeimą, į gyvenimą, pati pasidalinsi, kad tau sunku, nes jautiesi nejaukiai. Gal jis tau pasirodys žmogiškesnis ir jūsų santykiuose sumažės įtampos.

Rašykite ir klauskite psichologės el. paštu psichologija@delfi.lt.

Atsakymai pasirodys DELFI gatvės rubrikoje „Pasaulis ir aš”.

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis