Merginos išpažintis: dėl jo mečiau tobulą vaikiną, o manimi pasinaudojo...

Šios istorijos autorė Greta (vardas autorės prašymu pakeistas) apdovanojama ARTDECO kosmetikos rinkiniu.

Ar jau turi panele.lt programėlę savo išmaniajame telefone? Parsisiųsk ją ir gauk visas naujienas pirmoji!
„iOS“ versija
„Android“ versija

Tikriausiai nė viena vasara negali prabėgti be meilės romanų, intrigų
ir išsiskyrimų.

Mano istorija nėra labai liūdna, nelaiminga ar juokinga. Ši istorija – pamokanti.

Aš – Greta, 18 metų mergina iš Ukmergės, kuriai niekada nereikėjo rimtos draugystės, drugelių, skraidančių pilve, rožių ar romantiškų vakarų po žvaigždėtu dangumi. Esu ta mergina, kuriai draugai ir draugės – svarbiausi, jiems skiriu didžiąją dalį savo laiko ir man to gana.

Esu tikrai išvaizdi ir dėmesiu nesiskundžiu, tačiau nemėgstu burkavimųsi. Pabendrauju su žmogumi kurį laiką, išklausau jo gyvenimo istoriją, bandau jį suprasti, o tada tiesiog nustoju bendrauti, nes
man to nebereikia.

Bet šią vasarą kažkas nutiko...

Įprastas penktadienis draugų rate, juokas, šašlykai, ežeras, viskas puiku, bet aš kažkodėl jaučiausi liūdna (o taip būna tikrai retai). Norėjau kitos aplinkos, kitų žmonių ir apie tai užsiminiau vienam draugui, jis pasiūlė nuvažiuoti į netoliese esančią sodybą, kurioje gimtadienį šventė jo pažįstami, o aš sutikau.

Nuvažiavus visi buvo labai draugiški, nors ir nepažįstami. Turbūt man tas perdėtas draugiškumas nelabai patiko, tad sėdėjau stalo gale apsikabinusi kelius ir klausiausi, apie ką diskutuoja jaunimas.
Studijos, kolegijos, visokie bakalaurai... Tačiau nuo vieno vaikino negalėjau atitraukti akių. Jis buvo išvaizdus, aukštas, turėjo nuostabią šypseną. Pastebėjau, kad ir jis nuo manęs akių atitraukti negali, tačiau tai manęs nestebino, nes visi vakarėlio dalyviai į mane keistai šnairavo.

Tas vakaras praėjo be jokių nuotykių, netrukus grįžau namo ir ėjau miegoti. Ryte pasitikrinus „Facebook'ą“ radau to išvaizdas vaikino žinutę. Jis teiravosi, kodėl vakar buvau tokia liūdna. Buvau tikrai maloniai nustebinta, kad šiam vaikinui parūpo mano bėdos. Tą dieną ir prasidėjo mūsų bendravimas. Dienos metu nepaleisdavau telefono iš rankų, kiekvieną vakarą eidavau gulti su jo žinute „labanakt“, keldavausi su „Labas rytas, gražuole“.

Savaitę jis žinutėmis bandė įkalbėti mane susitikti, pagaliau sutikau. Prieš pasimatymą man drebėjo kojos, vidurnaktį išėjau į kiemą, kur jis manęs laukė savo mašinoje. Koks jis buvo gražus! Visą vakarą negalėjau nustoti juoktis iš jo kvailų juokelių, jis man apie save daug papasakojo, taip pat atskleidžiau jam daug apie save. Supratau, kad pamečiau dėl jo galvą.

Rokas buvo be galo mielas, rūpestingas, tiesiog tobulas vaikinas. Supažindinau jį su savo draugėmis, jos taip pat stebėjosi, kad tokie vaikinai dar egzistuoja. Pirmas mėnesis su juo buvo tiesiog ypatingas. O vėliau... Vėliau ėmiau galvoti, kad mūsų santykiai – banalūs ir pradėjau bendrauti su kitu vaikinu.

Jo vardas buvo Paulius. Nuo pat pirmos pažinties minutės buvo aišku, kad jis – visiška Roko priešingybė. Jis buvo blogiukas: nešiojo „fullcapą“, turėjo „kietą“ mašiną, rašė vulgarias žinutes, tačiau akis į akį buvo šiltas ir paprastas, šios savybės mane ir nuginklavo. Savaitę bendravau su abiem vaikinais, tačiau supratau, kad tai negali tęstis, ir pasakiau Rokui „atia“. Tai buvo didžiausia mano klaida.

Įsimylėjau Paulių iki ausų. Negalėjome vienas kito nė dienai paleisti. Mums susitikus nesibaigdavo bučiniai, glamonės, pasitikėdama atsidaviau jam po ganėtinai trumpo draugystės laiko. Po to viskas buvo tik dar geriau, negaliu skųstis, savaitgalius dažnai pas jį praleisdavau ir mes tikrai ne stalo žaidimus žaisdavom...

Nežinojau, ką be jo daryčiau. Jis supažindino mane su savo draugais, visi už mus džiaugėsi, o mes džiaugėmės vienas kitu. Neramino tik tai, kad neužsibūdavome nė viename vakarėlyje, nes Paulius norėjo važiuoti namo „žiūrėti filmą“. Jokio filmo mes taip ir nepažiūrėdavome...

Susidraugavau net su jo mama, atrodė, kad viskas tobula. Kol vieną penktadienį mums susitikus ir Pauliui tradiciškai pradėjus prie manęs lįsti, atsisakiau su juo tą vakarą mylėtis. Jis iškart supyko, visą savaitgalį su manimi nebendravo, nerašė, neskambino. Tiesiog krausčiausi iš proto, todėl sekmadienį neiškentusi pati jo paklausiau, kas yra, kodėl jis mane ignoruoja. Greitai sulaukiau atsakymo. „Aš turiu kitą, o su tavim viskas baigta“.

Perskaičiusi žinutę sėdėjau it trenkta šlapiu skuduru. Jaučiausi kaip kvailė, net negalėjau iš nuostabos pajudėti, skaičiau tą žinutę daugybę kartų ir nesupratau, kodėl jis taip pasielgė. Nors po šio išsiskyrimo atsigavau ganėtinai greitai, dar ilgai mane lydėjo ašaros ir neapykantos jausmas.

Per tuos du mėnesius sugebėjau Paulių įsimylėti, o jis manimi tik pasinaudojo. Gavusi žinutę iškart parašiau Rokui ir prašiau susitaikymo. Jis man atleido, nuo tada esame drauge. Mane likimas pamokė itin skaudžiai, merginos, patariu nekartoti mano klaidų ir nemesti kelio dėl takelio...

Tavo gyvenimas - dėmesio verta istorija? Siųsk ją adresu love@panele.lt ir jei tavo istorija atsiras portale, gausi prizą!

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis