Giedrius Drukteinis: kada reiktų bučiuoti ne tik mylimąjį

Ar galima bučiuoti ne tik savo vaikiną? Gavusi tokį klausimą tikriausiai pasipiktintum ir pasakytum griežtą „ne“. Iš dalies būtum teisi, mat aistringų bučinių turėtų sulaukti tik mylimasis. Visai kas kita – pasisveikinimo bučiniai. Kada būtina bučiuotis sveikinantis ir kaip tai daryti pataria etiketo žinovas Giedrius Drukteinis.

Pasak G. Drukteinio, pagal šiuolaikinius etiketo principus, jei susitinkama kompanijoje, reikia bučiuoti arba visus, arba nė vieno. Čia lygiai tas pats, kas paspausti ranką tik kas antram – paprasčiausiai nemandagu.

„Aišku pulti bučiuoti nepažįstamųjų nereikėtų. Bučinys – net ir pasisveikinimo – yra intymus dalykas. Mandagu bučiuoti tik tuos žmones, kuriuos įsileidi į savo intymiąją asmeninę zoną, t.y. arčiau kaip per 30 centimetrų – kai gali užuosti kito kvapą ir kalbėtis šnabždant,“ – patarė etiketo žinovas.

Jo teigimu, jei su žmogumi paprastai bendraujama per didesnį atstumą, nėra artimumo, nereiktų pulti bučiuotis sveikinantis. Lindimas bučiuotis sveikinantis, gali būti suprastas ne tik kaip didelis netaktas, bet ir palaikytas agresyviu išpuoliu. Be to, oficialiomis progomis niekada nesisveikinama bučiniu.

G. Drukteinio nuomone, lietuviai paprastai nemėgsta itin artimo kontakto, panašiai kaip amerikiečiai. Būtent jie sugalvojo itin neutralų pasisveikinimo bučinį.

„Amerikoje nieko neįžeisi, jei sveikinantis nepaduosi rankos. Lygiai taip pat, ten niekas nepuola bučiuoti į žandus ar tuo labiau lūpas tikrais bučiniais – jie pakšteli į orą. Europoje jau visai kitaip – čia tokie bučiniai nėra įprasti“, – sakė G. Drukteinis.

Paprastai Europoje sveikinantis bučiuojama į abu žandus. Išimtis – Prancūzija. Čia bučiuojamasi tris kartus. Ne veltui prancūzai laikoma meilės tauta, net sveikinamasi kur kas intymiau. Vienu pakštelėjimu į žandą pagal etiketą paprastai sveikinamasi su šeimos nariais. Į kaktą paprastai bučiuoja tik tėvai vaikus.

Jei Europoje paprastai bučiuojamasi sveikinantis su draugais, tai Pietų Amerikoje nieko nenustebinsi, jei ką tik susipažinus su žmogumi pasisveikinsi ar atsisveikinsi bučiniais. Visai kitaip į bučinius reaguojama Azijoje ar Afrikoje. Čia toks artimas fizinis kontaktas ne tik kad neįprastas, bet ir nepriimtinas. Pavyzdžiui, Japonijoje tai būtų šiurkštus ir neatleistinas etiketo pažeidimas.

„Kiek esu pastebėjęs, Lietuvoje sveikintis bučiuojantis labiau linkusios moterys nei vyrai. Nebent vyrai su moterimis. Be to, anksčiau buvo labiau įprasta apsikabinti ir paplekšnoti per pečius nei bučiuotis“, – sakė etiketo žinovas.

Bendrovės „Coca-Cola“ užsakymu atliktas reprezentatyvus tyrimas, kurio metu tirti Baltijos šalių (Lietuvos, Latvijos ir Estijos) bučiavimosi įpročiai, parodė, kad lietuviai yra labiausiai linkę bučiuoti ne tik savo mylimuosius. Tik vaikiną ar merginą (žmoną arba vyrą) bučiuoja 84 proc. lietuvių, 85 proc. latvių ir net 96 proc. estų. Lietuviai labiau už kaimynus yra linkę bučiniais apdovanoti savo šeimos narius (12 proc. lietuvių, 11 proc. latvių ir tik 2 proc. estų), taip pat draugus, kolegas ir pažįstamus.

Lietuviai labiau nei kaimynai mėgsta bučiuoti mandagiai į skruostus – tą teigė 15 proc. apklaustųjų, o mandagų bučinį į lūpas dažniausiai renkasi 17 proc. lietuvių. Tyrimo duomenimis, taip labiau linkusios bučiuotis moterys, tuo tarpu vyrai kur kas labiau mėgsta romantiškus bučinius su mergina ar žmona.

Reprezentatyvų Lietuvos, Latvijos ir Estijos tyrimą dėl romantiškų bučinių atliko bendrovė „Spinter Research“, š. m. balandį apklaususi 3016 respondentų trijose Baltijos šalyse.

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis