IT mokytoja: „Kaip galima sakyti, kad technologijos – ne mergaičių sritis, jei programavimo pradininkė buvo moteris?“

Lietuvos moksleiviai dažniausiai lanko muzikos ar sporto būrelius, tačiau pastaruoju metu populiariausiųjų penketuke užtikrintai įsitvirtino ir informacinių technologijų užsiėmimai. Viena priežasčių – technologijoms sparčiai vystantis, tokie įgūdžiai, kaip naudojimasis jomis bei technologijų dizainas ar programavimas, tampa vis svarbesniais ir kasdienėje veikloje, ir darbo rinkoje.

Atviros informavimo, konsultavimo, orientavimo sistemos (AIKOS) duomenimis, Lietuvoje šiuo metu veikia daugiau nei 9 tūkst. neformaliojo vaikų švietimo programų. Informacinių technologijų (IT) programos pagal jų skaičių yra penktoje vietoje po muzikos, sporto, choreografijos (šokių) ir dailės.


Kauno J. Dobkevičiaus progimnazijos Informacinių technologijų pedagogė Rimantė Grumadaitė sako, kad pastaruoju metu šalyje kuriasi labai daug naujų IT būrelių. Daugiausiai jų orientuojasi į programavimą, bet yra ir skirtų kitoms sritims: dizainui, inžinerijai, robotikai, 3D grafikai.


„IT būreliai kartais klaidingai suprantami kaip vien tik programavimui skirtos veiklos. Anaiptol – juose vaikai dirba ir su mikro:bit mikrovaldikliais, virtualia ir papildyta realybe, Arduino programuojamais elektroniniais prietaisais, kuria interneto svetaines, žaidimus, mobiliąsias programėles. Tokių būrelių nauda yra ne tik tai, kad vaikas įgyja tam tikrų įgūdžių, lavinimas labai įvairiapusis. Vieniems būrelis tampa paskata rinktis profesiją, kitiems tai – turiningas laisvalaikio praleidimas, bet stebint sparčią technologijų kaitą, tokios žinios gyvenime pravers visiems“, – tikina mokytoja, taip pat vedanti ir IT būrelio užsiėmimus.


Ugdo ateities įgūdžius


Pasaulio ekonomikos forumas išnagrinėjo profesinio socialinio tinklo „LinkedIn“ ir internetinės mokymosi platformos „Coursera“ informaciją ir išrinko, kokie įgūdžiai bus reikalingiausi 2025 m. Tarp tokių savybių, kaip analitinis bei kritinis mąstymas, kūrybingumas, kompleksinis problemų sprendimas ar atsparumas stresui, yra ir naudojimasis technologijomis bei technologijų dizainas ir programavimas.


R. Grumadaitė sako, kad IT būreliai moko vaikus ne tik tiesioginio darbo su technologijomis, bet skatina ir kitus būtinus įgūdžius: individualų ir komandinį darbą, bendradarbiavimą, loginį mąstymą.


„Programuojant reikia labai tiksliai surašyti komandas ir nustatyti jų eigą, tarkime, ką tavo veikėjas ar programa turi atlikti. Su vaikais būrelyje programavome, kad katinas nupieštų trikampį. Reikia tiksliai žingsnis po žingsnio kompiuteriui nupasakoti, kaip jis turi piešti: turi nuleisti pieštuką, tada nupiešti vieną liniją, kokio ilgio ta linija, kiek laipsnių katinas turi pasisukti piešdamas kitą liniją, kad linijos galiausiai taptų trikampiu. Vaikas turi ir suvokti loginę seką, ir gebėti itin tiksliai ją perteikti. Be to, prireikia ir matematikos žinių, sąvokų, tokių kaip koordinatės, laipsniai, ašys ir panašiai“, – pasakoja Rimantė.


Kūrybiškumas čia taip pat labai svarbus. Mokytoja sako, kad kartais būna tokių užduočių, kur vaikai patys turi sugalvoti, kaip ką nors padaryti ar pakeisti. Iš to išauga bendradarbiavimo kompetencija – vaikai pradeda diskutuoti, kokius žingsnius geriausia atlikti, visi dalinasi savo nuomonėmis, mokosi jas pagrįsti ir argumentuoti.


„Klaidinga manyti, kad IT būreliai tinka tik vaikams, kurių mėgstama veikla yra kompiuteriai, technologijos ar žaidimai. Nieko panašaus – čia turi, ką veikti ir mėgstantys piešti, skaityti, besidomintys kitais dalykais. Būreliuose vaikai vysto įvairius projektus, dažnai šie būna susiję su jų mėgstama veikla. Pavyzdžiui, viena mergaitė darė projektą apie knygas, labai visiems patikęs buvo žaidimo apie šiukšlių rūšiavimą kūrimas, kai kuriame svetaines, kiekvienas pasirenka jį dominančią sritį. Vaikai labiau motyvuoti ir įsitraukę į darbą, kai jiems įdomu“, – teigia mokytoja.

Sužinoti daugiau apie technologijas galima ne tik lankant būrelius, bet ir dalyvaujant projekto „Prisijungusi Lietuva“ organizuojamose nemokamose veiklose. Įvairių mokymų ir renginių metu jaunosios kartos atstovai pagilina turimus skaitmeninio raštingumo įgūdžius, pasisemia žinių tokiomis temomis, kaip svetainės, tinklaraščio ar mobiliosios programėlės kūrimas, virtuali realybė, dirbtinis intelektas, susiranda bendraminčių ir net išgrynina įvairių projektų idėjas. „Kuo toliau, tuo labiau technologijos prasiskverbia į daugumą sričių, šiandien jas matome ir medicinoje, ir maisto pramonėje, ir paslaugų sektoriuje. Todėl jų išmanymas neabejotinai prisidės prie kokybiškesnio gyvenimo ir profesinės sėkmės ateityje“, – sako projektą organizuojančios asociacijos „Langas į ateitį“ veiklų vadovė Jurgita Vasilavičiūtė-Garunkštienė.


Kad mašinos gali mąstyti, sugalvojo moteris


R. Grumadaitė pataria patinkantį būrelį leisti išsirinkti pačiam vaikui, bet tėvai neturėtų būti vien pasyvūs stebėtojai. Reikia domėtis būrelių pasiūla, skaityti juos organizuojančių bendrovių interneto svetainėse pateikiamus aprašymus, pabendrauti su būsimais būrelio vadovais ar atstovais. Daugelis būrelių siūlo nemokamas pirmąsias pamokas, kad vaikas susidarytų įspūdį, ar jam patiktų tokia veikla. Verta informacijos paieškoti ir socialiniuose tinkluose, atsiliepimus susirinkti iš draugų ar pažįstamų.


Anot pašnekovės, IT būrelius pastaruoju metu vis dažniau lanko ir mergaitės, tiesa, persvara vis dar berniukų pusėje. Mažesniųjų grupėse mergaičių visada būna apie pusė, vyresniųjų – jau kiek mažiau, tačiau kad jos apskritai nesidomėtų šia veikla, R. Grumadaitė sako negalinti taip teigti. Koją dažnai pakiša mūsų šalyje dar gajūs stereotipai dėl moteriškų ar vyriškų darbų, tačiau ji mano, kad laikui bėgant jie nublanks ir mergaitės labiau rinksis šią kryptį.

„Jei pažiūrėtume visą programavimo istoriją, tai būtent moteris pirmoji ir sugalvojo idėją, kad mašinos gali mąstyti. Tai Augusta Ada Lovelace Bairon, gimusi 1815 m. Anglijoje. Mergina studijavo matematiką, kas tais laikais buvo labai neįprasta, išnagrinėjo teorines programavimo galimybes ir iškėlė mintį, kad mašina galėtų mąstyti ar kurti muziką. Ada vadinama pirmąja programuotoja, jos garbei pavadinta viena iš programavimo kalbų ADA. Todėl šią sritį mergaitės ne tai kad gali, o turi rinktis drąsiai“, – tikina R. Grumadaitė.


Ji pati IT srityje sako besijaučianti kaip žuvis vandeny ir džiaugiasi šiuo pasirinkimu. „Stojau į informatiką, nes mane sudomino mano IT mokytoja, kuri leido labai iš arti susipažinti, kaip veikia kompiuteriai, programos. Mokykloje atsidūriau studijų metais gavusi kvietimą sukurti interneto svetainę, o vėliau, atsilaisvinus mokytojo vietai, pati tapau mokytoja“, – šypsosi pedagogė, 2019 m. patekusi tarp trijų inovatyviausių IT mokytojų Lietuvoje kasmet vykstančiuose „Inovatyviausių mokytojų apdovanojimuose“.

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis